REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis.

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis.

REKLAMA

Mokslininkai neseniai atrado, kad po jūros dugnu gyvenančių mikrobų bendruomenės gali išgyventi uolienų nuosėdose daugiau nei 100 milijonų metų, vartodamos beviltiškai mažai maistinių medžiagų. Senoviniai mikrobai tinkamomis sąlygomis laboratorijoje netgi sugeba „atsibusti“ iš „žiemos miego“, kad vėl metabolizuotųsi ir daugintųsi.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbta, kad mokslininkai turėjo galimybę ištirti šiuos mikrobus, surinkę nuosėdų mėginius iš 75 metrų žemiau jūros dugno Ramiojo vandenyno pietuose, beveik 5700 metrų žemiau jūros lygio. Kaip atrado tyrėjai, mikrobų gyvybę pavyko atgaivinti laboratorijoje naudojant tiksliai sureguliuotas technologijas. Jie buvo inkubuoti su izotopais paženklintomis maistinėmis medžiagomis, turinčiomis anglies ir azoto. Per 10 savaičių izotopai atsirado mikrobuose, parodydami, kad jie yra metaboliškai aktyvūs, netgi gali maitintis ir dalytis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai seniausi mikrobai, atgaivinti iš jūrinės terpės, – „IFLScience“ sakė Stevenas D'Hondtas, tyrimo autorius ir Rodo salos universiteto okeanografijos profesorius. – Net ir po 100 milijonų badavimo metų kai kurie mikrobai, grįžę į paviršių, gali augti, daugintis ir užsiimti įvairia metaboline veikla.“

REKLAMA

Mikrobų bendruomenės buvo užkonservuotos jūros dugne prieš daug metų, kai jas palaidojo nuosėdų sluoksniai, sudaryti iš „jūrinio sniego“ – šiukšlių, dulkių ir kitų dalelių. Šis tirtų nuosėdų sluoksnis nusėdo prieš 13–101,5 mln. metų. Jei nuosėdos susidaro tinkamomis sąlygomis, deguonis vis tiek gali prasiskverbti į šias gelmes, tačiau nedaug kas gali migruoti, o tai reiškia, kad mikrobų bendrijos visus šiuos metus išliko vienoje vietoje. Nors sluoksnyje yra deguonies, jame yra labai nedaug organinių medžiagų, tokių kaip anglis, ir tai yra neįtikėtinai atšiauri aplinka gyvybės formoms.

REKLAMA
REKLAMA

Inkubuojamose laboratorijos sąlygose kai kurie mikrobai reagavo greitai, per 68 inkubacijos dienas jų skaičius išaugo daugiau nei keturiais dydžiais. Net ir seniausiose 101,5 milijonų metų senumo nuosėdose jie stebėjo mikrobus, kurie pasisavino izotopus ir didino savo ląstelių skaičių.

Atrodo, kad dauguma mikrobų yra aerobinės bakterijos, vadinasi, tai yra bakterijos, kurioms išgyventi ir augti reikia deguonies. Atsižvelgiant į tai, kad tokiame gylyje maistinių medžiagų trūksta, tikėtina, kad šie mikrobai sulėtino savo „kūno laikrodžius“, kad gyventų itin vangų gyvenimą su lėta medžiagų apykaita ir labai lėtu evoliuciniu greičiu.

„Mes manome, kad bendruomenė išgyveno 100 milijonų metų su nežinomu kartų (generacijų) skaičiumi. Kadangi apskaičiuoto požeminio nuosėdų mikrobų energijos srauto vos pakanka molekuliniam atstatymui, kartų skaičius gali būti nesuvokiamai mažas“, – aiškino S. D'Hondtas.

Kažkada buvo manoma, kad gyvybė gali išgyventi tik kelis metrus po jūros dugnu, būtent netoli žemyno kraštų, kur galima rasti daug organinių medžiagų. Tačiau, kaip patvirtina šis tyrimas, mokslininkai dabar pademonstravo, kad gyvenimas po jūros dugnu yra daug įvairesnis ir žavesnis, nei buvo suprasta anksčiau. 2020 m. kovo mėn. paskelbtame atskirame tyrime mokslininkai netgi atrado mikrobų bendruomenes, gyvenančias apie 750 metrų po jūros dugnu

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų