REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

REKLAMA

Tai lėtai judančios, žmogaus dydžio giluminės žuvys, dar vadinamos „gyvosiomis fosilijomis“. Šios naktinės žuvys auga labai lėtai, rašoma naujienų agentūros AP pranešime.

Buvo manoma, kad riešapelekės, Žemėje gyvenančios 400 milijonų metų, yra išnykusios. Tačiau 1938 m., netoli Pietų Afrikos jos buvo rastos gyvos. Mokslininkai nuo seno tikėjo, kad riešapelekės gyvena apie 20 metų. Tačiau, pasak tyrimo, išspausdinto ketvirtadienio „Current Biology“, taikydami standartinę komercinių žuvų datavimo metodiką, prancūzų mokslininkai apskaičiavo, kad jos iš tikrųjų išgyvena beveik šimtmetį.

Riešapelekės yra nykstanti rūšis, todėl mokslininkai gali tirti tik sugautus ir negyvus egzempliorius.

Praeityje mokslininkai nustatydavo žuvų amžių suskaičiuodami ant riešapelekių žvynų matomas dideles linijas. Tačiau prancūzų mokslininkai nustatė, kad jiems trūksta mažesnių linijų, kurias būtų galima pamatyti tik naudojant poliarizuotą šviesą. Tai technika, naudojama išsiaiškinti komercinių žuvų amžių.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo bendraautorius Bruno Ernande, jūrų evoliucijos ekologas iš Prancūzijos jūrų tyrimų instituto, teigė, kad su poliarizuota šviesa buvo įžiūrėtos penkios mažesnės linijos prie kiekvienos didelės. Tyrėjai padarė išvadą, kad mažesnės linijos geriau koreliuoja su riešapelekių amžiaus metais – ir tai parodė, kad jų seniausias egzempliorius buvo 84 metų.

REKLAMA

Naudodamiesi technika, mokslininkai ištyrė du embrionus ir apskaičiavo, kad didžiausias buvo penkerių metų, o jauniausias – devynerių metų. Taigi, pasak B. Ernande, jie suprato, kad nėštumas trunka mažiausiai penkerius metus. Riešapelekės taip pat pagimdo jau gyvus palikuonius.

Šis 5 metus trunkantis nėštumas yra „labai neįprastas“ žuvims ar bet kuriam kitam gyvūnui, sakė Haroldas Walkeris iš Scripps okeanografijos instituto, nedalyvavęs šiame tyrime.

Nors riešapelekės genetiškai nesusijusios ir turi didelių evoliucinių skirtumų, jos sensta lėtai, kaip ir kiti gilumų gyventojai – rykliai ir rajos, sakė B. Ernande. „Jos galėjo išsivystyti pašiu būdu, nes jos turi panašaus tipo buveines“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų