G. de Hevesy, gimęs 1885 m., dirbo laboratorijoje nacių okupuotoje Danijoje antrojo pasaulinio karo metu, kai įvyko neįprastas incidentas.
„Mano darbas buvo nutrauktas tik vienai dienai priešo okupacijos Danijoje metu“, – rašė jis menkinančiai, lyg naciai jį būtų erzinę.
„Kai Danijos okupacijos rytą atvykau į laboratoriją, pamačiau, kad Bohras nerimauja dėl Maxo fon Laue'o Nobelio medalio, kurį M. Laue atsiuntė į Kopenhagą saugojimui. Hitlerio imperijoje aukso išsiuntimas iš šalies buvo kone kapitalinis nusikaltimas. Ant medalio buvo išgraviruotas M. Laue vardas, todėl jei invazinės pajėgos būtų atradusios šį medalį, M. Laue būtų sulaukęs labai rimtų pasekmių“, – tęsė G. De Hevesy.
G. de Hevesy pasiūlė medalį užkasti, tačiau jo kolega jaudinosi, kad jis gali būti rastas ir po žeme. Vietoj to jis nusprendė jį ištirpinti rūgštyje.
„Kol įsiveržusios pajėgos žygiavo Kopenhagos gatvėmis, aš buvau užsiėmęs M. Laue‘o ir Jameso Franko medalių tirpdymu. Po karo auksas buvo susigrąžintas, o Nobelio fondas dosniai įteikė M. Laue'ui ir J. Franckui naujus Nobelio medalius“, – rašė radiochemikas.
G. de Hevesy laimėjo savo Nobelio premiją 1944 m. už „darbą, susijusį su izotopų naudojimu kaip atsekamosiomis medžiagomis tiriant cheminius procesus“. Be to, jis atliko įdomių asmeninių eksperimentų. Prieš 110 metų ir G. de Hevesy galėjo atlikti pirmąjį žymėjimo eksperimentą mokslo istorijoje, naudodamas radioaktyvią medžiagą.
1911 m. G. de Hevesy kartu su fiziku Ernestu Rutherfordu apsistojo Mančesteryje, pensionate. Jis įtarė, kad šeimininkė surenka nesuvalgytą maistą iš jų lėkščių ir po kelių dienų iš jų pagamina naujus patiekalus. Jis buvo įsitikinęs, kad tai, ką ji vadino šviežiu guliašu ir troškiniu, yra praeitos savaitės maisto likučiai.
Iš pradžių G. de Hevesy bandė pasikalbėti su ja šia tema ir pasiūlė gaminti patiekalus iš šviežių produktų. Ji jam pasakė, kad visas jos patiektas maistas yra tikrai šviežias. Tada jis ėmėsi kito būdo – „pagardino“ savo paties maistą radioaktyviomis medžiagomis.
Prieš šeimininkei surenkant lėkštes, G. de Hevesy paėmė iš savo lėkštės mėsos gabalėlį ir įdėjo į jį šiek tiek radioaktyvių medžiagų. Po kelių dienų jis grįžo prie vaišių stalo, šįkart nešinas elektroskopu.
Naudodamasis elektroskopu jis įrodė, kad jos patiektas troškinys yra radioaktyvus. Nebent ji atlikinėjo radioktyvius bandymus savo virtuvėje, kas būtų buvę žymiai blogiau. Tačiau ji neginčijamai gamindavo patiekalus iš nesuvalgyto maisto likučių.
Deja, G. de Hevesy neaprašė šio tyrimo, todėl negalima tvirtinti, kad jis pirmasis atliko žymėjimo eksperimentą. Bet nuo to laiko jo patiekalai visada buvo švieži.
