Koronavirusas COVID-19

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia testavimo ir izoliavimosi pokyčius daliai darbuotojų, tačiau artimiausiu metu neketina keisti galimybių paso tvarkos. Tai trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiuo metu ruošiame testavimo, izoliavimo galimus algoritmų pakeitimus kitoms kritinėms funkcijoms, žmonėms, kurie dirba komunaliniame ūkyje, viešojo sektoriaus paslaugų, viešosios tvarkos ir kitokių panašių, kur gyvybiškai yra svarbu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė neskuba galvoti apie ketvirtąją skiepų nuo COVID-19 dozę, nes šiuo klausimu dar trūksta informacijos.  „Mes atidžiai sekame tą informaciją. Nes Izraelyje, Danijoje pasirodė informacijos, kad didesnės rizikos žmonėms ta dozė yra suteikiama. Bet Lietuvoje mes turime situaciją, kad ir trečiąja doze nemažai žmonių yra nepasiskiepijusių.

Koronaviruso atvejams Lietuvoje mušant rekordus ekspertai įspėja, kad esame dar tik atvejų augimo pusiaukelėje. Visgi, nepaisant, didžiulio užsikrėtimų omikronu masto, prognozuojama, kad sveikatos sistema naujos bangos spaudimą pavyks atlaikyti. Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.

Penktadienį daliai šalies moksleivių turėjo būti išdalinti greitieji antigeno testai. Vis dėlto kai kurios savivaldybės nusprendė testų moksleiviams namo neduoti ir juos testuoti tik mokyklose. Taip esą bus išvengta sukčiavimo arba užsikrėtimų slėpimo. Praėjusį penktadienį dalis šalies moksleivių iš mokyklos namo turėjo grįžti ne tik su namų darbais, bet ir su greitaisiais COVID-19 testais.

Nuo pirmadienio įsigaliojus reikalavimui renginiuose dėvėti respiratorius, gyventojai ėmė juos iš vaistinių lentynų tiesiog šluoti. Žmonės skundžiasi respiratorių nerandantys daugelyje vaistinių. Tačiau jų atstovai tikina, kad nors respiratorių paklausa ir išaugo, dalyje vaistinių jų gali nebūti, bet iš esmės atsargų pakanka.

Sveikatos apsaugos ministerija viešojo sektoriaus darbuotojams ketina numatyti atskirą testavimo tvarką, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Žiūrime testavimo algoritmus kai kuriems kritinių tarnybų specialistams, kad jiems padarytume kitokią testavimo sistemą, kad ten taip pat būtų kaip ir švietimo srityje savikontrolės testai. Tas pats mechanizmas būtų kitoks ir mūsų testavimo infrastruktūrai nebūtų tokio didelio užkrovimo.

Rekordinis užsikrėtimų COVID-19 skaičius – dar ne pabaiga, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Dėl to ruošiami nauji scenarijai, jei augtų kritinių specialybių darbuotojų sergamumas. Kaip nurodė ministras, omikron atmaina kol kas dominuoja dar tik keliuose regionuose. „Kadangi omikronas kol kas dominuoja Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse ir aplink juos, bet dar kitur ne, tai, vadinasi, galime tikėtis dar didesnių atvejų skaičių.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą buvo nustatyta daugiau kaip 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Didžiausioje Europos ekonomikoje per praėjusią parą užregistruoti 112 323 COVID-19 atvejai ir mirė 239 koronavirusu užsikrėtę žmonės, pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI). Pastarųjų septynių dienų sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis padidėjo iki 584,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 10 963 testus nustatyti 3 159 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė trys anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 2 303 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 2 140,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuotas naujas COVID-19 susirgimų rekordas – užfiksuota 6234 nauji užsikrėtimai. Epidemiologė Rolanda Lingienė sako, kad blogiausia dar prieš akis, todėl žmonės turi būti pasiruošę. Socialinėje paskyroje R. Lingienė teigė, kad omikron atmaina lemia sparčiai didėjantį susirgimų skaičių, tad tikėtina, kad netrukus tokių atvejų gali būti ir dar daugiau. „Bijau, kad blogiausia dar prieš akis. Deja, bet omikron atmaina daro savo, tad 6234 atvejai – tikrai bus ne riba.

Vyriausybė trečiadienį pranešė pradėjusi naują skiepų nuo COVID-19 kampaniją „Nelik paskutinis“. Pasak Vyriausybės, sprendimas imtis papildomų komunikacijos priemonių priimtas plintant omikron atmainai, o ši mėnesį truksianti kampanija apims televizijos, radijo, interneto ir lauko reklamą. Pagrindinė kampanijos idėja –  per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti, nelikti paskutiniu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Praėjusią parą nustatyti 6234 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Paskutinį kartą atvejų rekordas fiksuotas lygiai prieš savaitę. Septyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 690 žmonių buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9428 asmenys.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos statistikos departamentui paskelbus nedžiuginančią statistiką apie gyventojų mažėjimą tiek Kėdainiuose, tiek ir visoje Lietuvoje, ją papildo ir kita liūdna žinia: 2021-ieji pasižymėjo kaip daugiausiai mirčių nuo nepriklausomybės atkūrimo pareikalavę metai.

COVID-19 pandemija „toli gražu nesibaigė“, antradienį sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir perspėjo nemanyti, kad sparčiai plintanti pandeminio koronaviruso omikron atmaina nekelia pavojaus. „Ši pandemija toli gražu nesibaigė“, – PSO būstinėje Ženevoje žurnalistams sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jis įspėjo nemanyti, kad omikron variantas, lapkritį aptiktas Pietų Afrikoje ir žaibiškai išplitęs visame pasaulyje, yra nepavojingas.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje situacija, lyginant su laikotarpiu prieš tai, išliko nepakitusi. Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 320 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Visą protrūkių žemėlapį galite rasti ČIA, rašoma pranešime spaudai.

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ – COVID-19 užsikrėtimų protrūkis. Šiuo metu serga net 14 pedagogų, 13 žmonių iš aptarnaujančio personalo bei 1 vaikas. Ugdymo įstaiga uždaryta. Kad „Vaikystės“ lopšelyje-darželyje koronaviruso protrūkis, naujienų portalui JP patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 19 652 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat užregistruota 377 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, antradienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 10 445 naujus COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 14 398 COVID-19 pacientai.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 9 238 testus nustatyti 2 303 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė trys anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 2 104 naujus COVID-19 atvejus ir penkių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 2 014,56 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Per metus Lietuvoje užfiksavus arti 7 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas konstatuojama, kad, lyginant su atliktų vakcinacijų skaičiumi, pranešamų negalavimų dažnis nėra didelis. Pagrindinės reakcijos į skiepą išliko tos pačios – skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, tačiau neapsieita ir be kelių šimtų sunkesnių reakcijų. Be kita ko, sulaukta pranešimų ir apie blėstantį vakcinų poveikį.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Praėjusią parą nustatyti 4559 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 749 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9372 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1066 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šalies ligoninėse dėl koronaviruso pandemijos stabilizuojasi, tačiau COVID-19 atvejų kreivė dar augs dėl plintančios omikron atmainos. „Kai kalba eina apie reanimacijas, apie ligonines, čia mes turime sąlyginį stabilizavimąsi, netgi šiek tiek sumažėjimo tendencijas“, – nacionaliniam transliuotojui LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Renginiuose, kino teatruose, koncertuose – jau nuo šiandien privalomi respiratoriai, tiesa, bažnyčiose išimtis – per mišias respiratorių dėvėti nereikia. Dalis renginių organizatoriai ir kino teatrai tokią tvarką deda į šuns dienas. O patekti į sales bandantys respiratorių neturintys žmonės piktinasi valdžios sprendimais ir prievolę dėvėti respiratorius vadina pasipinigavimu.

Pirmadienį įsigaliojus reikalavimui renginiuose uždarose patalpose dėvėti respiratorius, gyventojai juos tiesiog ėmė šluoti iš parduotuvių ir vaistinių lentynų. Kai kur respiratorių neliko. Vis dėlto prekybininkai patikina, kad atsargų užtenka ir visi norintys jų įsigyti, dar gali tai padaryti. Respiratorių kainos svyruoja nuo 99 centų iki kelių eurų už vienetą, kaina priklauso nuo respiratoriaus kokybės.

Dar praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) išreiškė abejonę dėl papildomų sustiprinamųjų COVID-19 skiepo dozių naudingumo ir poveikio imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus svarstoma apie 4 skiepo reikalingumą, pasiteiravome gydytojo prof. Vytauto Usonio. Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 10 445 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat užregistruota keturių anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 14 667 naujus COVID-19 atvejus ir 35 pacientų mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomas 14 601 COVID-19 pacientas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 987 testus nustatyti 2 104 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 2 394 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 953,99 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Galimybių paso atsisakyti atrimiausiu metu neplanuojama, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybės kanceliarija. Vis dėlto diskusijos, kaip galimybių pasas galėtų keistis, vyksta. Apie tai pranešta pirmadienį vykusioje SAM spaudos konferencijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad pernai buvo išpilta beveik 60 tūkst. vakcinos dozių. Pasak viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, vakcinos išpiltos dėl saugumo reikalavimų. Ateityje svarstoma arba užsakyti mažiau vakcinų, arba likutį dovanoti kitoms valstybėms. Savaitgalį paskelbta, kad per metus Lietuvoje buvo išpilta 57,6 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių.

Kinija pirmadienį pranešė per parą užregistravusi daugiausiai nuo 2020 metų kovo naujų COVID-19 atvejų, Pekinui stengiantis suvaldyti itin užkrečiamos pandeminio koronaviruso atmainos plitimą likus vos trims savaitėms iki žiemos olimpinių žaidynių. Kinija, kur 2019 metų pabaigoje pirmiausiai buvo aptiktas pandeminis koronavirusas, neatsisakė savo „nulinės tolerancijos“ dėl COVID-19 politikos, net kai likęs pasaulis atsivėrė.

Pasikeitus izoliacijos bei nedarbingumų išdavimo tvarkai, nedarbingumo pažymėjimus izoliuotiems asmenims nuo šio pirmadienio išduos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol sąlytį su COVID-19 sergančiaisiais turėjusiems arba iš užsienio grįžusiems asmenims privalomos izoliacijos atveju nedarbingumo pažymėjimą išduodavo šeimos gydytojai po to, kai NVSC pateikdavo jiems pažymas apie privalomą izoliaciją.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus. Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kur suaugusiesiems bus privaloma skiepytis nuo COVID-19, sekmadienį pareiškė kancleris Karlas Nehammeris, visgi pripažindamas, kad tai yra „jautri tema“. Pasak gruodį pareigas pradėjusio eiti konservatoriaus K. Nehammerio, asmenų, kurie nepaklus tokiam reikalavimui, lauks didelės baudos. „Sprendimą dėl privalomo skiepijimo priimsime, kaip ir planuota.

Praėjusią parą nustatyti 2603 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 79 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 887 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 84 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,4 tūkst.

Šalyje sparčiai plintant omikron atmainai nuo pirmadienio, sausio 17 d., įsigalioja naujas pandemijos valdymo algoritmas, apimantis pokyčius tiek dėl izoliacijos tvarkos, tiek kaukių renginiuose dėvėjimo. Visų pirma nuo sausio 17 d. griežtinamos renginių taisyklės – visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Per metus Lietuvoje išpilta 57,6 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.

Tikėtina, kad tikrasis mirčių nuo COVID-19 pandemijos skaičius JAV neįvertinamas dėl ilgalaikio ir mažai suprantamo koronaviruso infekcijos poveikio ir kitų mirtinų komplikacijų, kurios išaugo per pastaruosius dvejus metus.  „Šiuo metu matome aukščiausią mirtingumo lygį per visą istoriją“, – gruodžio 30 d. žurnalistams sakė draudimo bendrovės „OneAmerica“ generalinis direktorius J. Scottas Davisonas, rašo guardian.com.  „Mirtingumas yra 40 proc.

Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.