Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą.

REKLAMA

Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų. Jomis būtų įtvirtinta, kad Lietuvoje galiojant ekstremaliajai situacijai arba karantinui sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai privalėtų skiepytis nuo COVID-19.

60 Seimo nariai balsavo už,  53 – prieš, 10 susilaikė. Pataisoms nepritarta.

Valdančiųjų gretose balsuodami susilaikė Liberalų sąjūdžio nariai Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys. O konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, nors dalyvavo Seimo posėdyje, išvis nebalsavo.

REKLAMA

Prieš pataisas balsavo Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Turėtumėt gėdos“

„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – po balsavimo sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Taip ji reagavo į valstiečių frakcijos nario Dainiaus Kepenio teiginius, kad vakcinacija neturi reikšmingos įtakos užkertant kelią COVID-19.

„Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“, – kalbėjo D. Kepenis.

Seimo narių nuomonės išsiskyrė

Liberalas Eugenijus Gentvilas kolegas Seime ragino palaikyti įstatymo pataisas, teigdamas, kad tai būtų tinkama priemonė suvaldyti COVID-19 plitimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime naudoti visą kompleksą priemonių, užtikrinant kaip galima mažesnį ligos, viruso sklidimą. <...> Šiandien aš žiūriu į tą projektą, kaip į priemonę sumažinti visas rizikas, kurios gali atsirasti mūsų gydymo įstaigose, socialinės priežiūros įstaigose. Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių“, – kalbėjo E. Gentvilas.

I. Šimonytė akcentavo, kad šios pataisos svarbios siekiant užtikrinti, kad šalies medikai galėtų saugiai dirbti savo darbą ir būtų apsaugoti nuo plintančio viruso.

„Sausio 16 dieną buvo pranešimas Europos Komisijos ir Europos vaistų agentūros, kad dvi dozės vakcinos suteikia 70 proc. apsaugą nuo hospitalizacijos, o sustiprinančioji dozė sustiprina apsaugą iki 90 proc.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas nėra kažkoks šio amžiaus išradimas. Daugelyje veiklų nėra galimybės dirbti, jei nėra sumažinta rizika, kad žmogus gali sirgti visuomenei pavojinga liga. Mums svarbu, kad medikai galėtų dirbti savo darbą ramiai ir sklandžiai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu darbietis Mindaugas Puidokas priešinosi įstatymo pataisoms, laikydamas jas prievartos įteisinimu.

„Didžiausios profesinės sąjungos pasirašė peticiją ir šiandien prašo nepažeisti jų teisių ir nepriimti įstatymo“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jam antrino ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, teigęs, kad šios įstatymo pataisos skaldo visuomenę. Pataisose jis taip pat pasigedo prievolės skiepytis kitų profesijų atstovams.

„Šis įstatymas yra susiskaldymo įstatymas, jis supriešina Seimo narius, visuomenę, medikų bendruomenę. Sveikatos apsaugos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad tarp gydytojų yra tik 1 proc. nepasiskiepijusių. <...> Mūsų visa ugnis yra nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir protinga. O kodėl šitame įstatyme nėra kariuomenės, kitų statutinių pareigūnų?“ – teiravosi R. Žemaitaitis.

Negalėtų dirbti

Kaip anksčiau yra sakęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pataisose buvo išskirtos tos sritys, kurių darbuotojams labai sunku darbo metu išvengti kontakto su kitais žmonėmis, kyla didelė rizika užsikrėsti COVID-19. A. Dulkys manė, kad pataisoms įsigaliojus vasario 14 dieną, darbuotojai būtų turėtę užtektinai laiko pasiskiepyti.

REKLAMA
REKLAMA

Skiepai būtų buvę privalomi žmonėms, kurie verčiasi:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
    • asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
    • valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
  • praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
    • socialinės paslaugos ir veikla:
    • socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
    • valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.

Skiepai nebūtų privalomi tuomet, kai darbuotojai jų negalėtų atlikti dėl medicininių kontraindikacijų ar tuomet, kai darbuotojai būtų persirgę COVID-19.

Įstatymo pataisomis buvo numatoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei leidžia darbo pobūdis, jiems turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – darbuotojas turėtų būti perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, jei jį galima atlikti nepasiskiepijus. Kitu atveju darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo be darbo užmokesčio, kol pasiskiepytų ir įgaus imunitetą.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų turėjęs teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Įstatymas būtų galiojęs nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. sausio 1 d.

Naujas užsikrėtimų rekordas

Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis maždaug tūkstančiu atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą.

Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1086 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 100 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 25 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 24,8 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 589,1 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,7 tūkst. žmonių.

Protingas sprendimas!
Ir tarp valdančiųjų dar yra keletas žmones mylinčių žmonių.
Gerai, kad paskutiniu momentu kai kurie valdantieji atsisakė dalyvauti nusikaltime, PIŠ atsakys pati, jie jau perspektyvų ateičiai neturi, o atskiri politikai visgi dar kažkiek galvoja. Skiepų klinikiniai tyrimai nebaigti, gal ir tas suveikė. Labai šlykštu buvo žiūrėti, kai kasininkė nurodinėja medikams, kaip apsispręsti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų