Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų. Tačiau konservatorių atstovai atkerta, kad valstybė kaip tik siekia įteisinti sąžiningą žalos dėl skiepų atlyginimą ir abejoja, ar kreipimųsi bus sulaukta tiek daug.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų. Tačiau konservatorių atstovai atkerta, kad valstybė kaip tik siekia įteisinti sąžiningą žalos dėl skiepų atlyginimą ir abejoja, ar kreipimųsi bus sulaukta tiek daug.

REKLAMA

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį diskutavo apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą. Juo siūloma įteisinti tvarką, kad sunkius padarinius sveikatai dėl skiepo patyrę žmonės galėtų kreiptis į komisiją dėl žalos atlyginimo, o komisijos sprendimu nepatenkinti asmenys jį galėtų skųsti bendrosios kompetencijos teismui.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministrerijos (SAM) atstovė Aušrinė Storpirštienė teigė, kad ministerija laikytųsi kiek kitokios nuomonės. Ministerija siūlytų šiuos ginčus nagrinėti admistraciniame, o ne bendros kompetencijos teisme.

REKLAMA

Pasak ministerijos atstovės, vakcinų gamintojai atsako tik už nekokybiškų vakcinų padarytą žalą asmeniui, o kitu atveju įsipareigoti atlyginti šią žalą turėtų valstybė.

„Kadangi nėra atsakingo asmens, čia neturėtų būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos ir valstybė pati įsipareigoja išmokėti kompensaciją. Tai yra administraciniai santykiai ir tai turėtų būti skundžiama administraciniam teismui.

Jeigu būtų skundžiama bendrosios kompetencijos teismui, teismas galėtų numatyti gerokai didesnį žalos atlyginimą, kadangi siūloma numatyti, kad būtų mokama iš biudžeto, galėtų būti neprognozuojama įtaka biudžetui“, – kalbėjo A. Storpirštienė.

REKLAMA
REKLAMA

Žemaitaitis svarsto, kad valdantieji bando apsidrausti nuo didelių sumų

Ministerijos atstovės pasisakymas papiktino komiteto narį Remigijų Žemaitaitį. Jis aiškina, kad jei ginčai bus nagrinėjami administraciniame teisme, praloš nuo skiepų nukentėję žmonės.

„Ką tai reiškia? Kad žmogus praranda bet kokią galimybę ginčyti padarytos žalos sumą. Gali ginčyti tik komisijos sprendimą, ar komisija sprendimą priėmė nepadarydama procedūrinių pažeidimų. Tai reiškia, žmogui atimama teisė ginčyti žalos dydį“, – tv3.lt komentuoja R. Žemaitaitis.

Vis dėlto labiausiai parlamentaras pasipiktino dėl ministerijos atstovės išsakyto argumento – esą vakcinų žalos atlyginimo sistema galėtų būti daryti neprognozuojamą įtaką biudžetui.

„Ar SAM šiandien konstatavo, kad skiepų žala yra? Ar jie turi slaptą informaciją, kurios visuomenė neprieina? Pareigūnė pasakė, kad žala gali būti nepamatuota ir biudžetui gali būti nepakeliama. Antra, SAM, matyt, nori apsiriboti keliasdešimties eurų išmoka, jei žmogui nutiktų nelaimė. <…>

REKLAMA
REKLAMA

Suma turi būti lanksti, kiekviena liga būtų atskirai ginčijama ir vertinama. Įsivaizduokite, jei gydytojas–stomatologas po skiepo nebegali valdyti dešinės rankos. Jam padaroma žala iki gyvenimo galo. Visos jo pajamos turėtų būti skaičiuojamos, jis galėtų ginčyti, kad jeigu rankos būtų sveikos ir jis būtų dirbęs iki pensijos, jo darbo užmokestis būtų buvęs du–trys tūkst. eurų, tada ir skaičiuoji. Tačiau ministerija to nenori, nenori prisiimti žalos atlyginimo atsakomybės pacientams, kuriems skiepas sukels pavojų“, – savo argumentus dėsto R. Žemaitaitis.

Slušnys įžvelgia šiek tiek logikos

Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys atkerta, kad R. Žemaitaičio žodžiai yra asmeninės šio parlamentaro interpretacijos.

L. Slušnys pabrėžia, kad kol kas nėra užvesta nė viena byla dėl COVID-19 vakcinų padarytos sunkios žalos sveikatai atlyginimo.

Parlamentarė Jurgita Sejonienė taip pat viliasi, kad iki teismų ginčai dėl vakcinos žalos nenukeliaus ir sumos, nustatytos komisijos, tenkins ieškovus.

REKLAMA
REKLAMA

Parlamentarė sako pasikliaujanti Teisės departamento išvadomis dėl to, ar šie ginčai turėtų būti nagrinėjami civiline ar administracine tvarka. Teisės departamentas siūlo nustatyti, kad šie ginčai būtų nagrinėjami administraciniame teisme.

Kol kas tokio ginčo nėra praktikoje, tad nežinoma, kokios sumos galėtų būti priteistos patyrus sveikatos sutrikdymą dėl vakcinos.

„Nemanau, kad valstybė siekia kuo mažiau mokėti ar nemokėti. Kaip tik, valstybė, suprasdama, ypač kai pradėjome kalbėti apie privalomą tam tikrų darbuotojų grupų vakcinaciją, siekia, kad žalos atlyginimas būtų“, – tv3.lt sako J. Sejonienė.

Vis dėlto L. Slušnys dalelę tiesos R. Žemaitaičio žodžiose įžvelgia. Pasak parlamentaro, šaliai reikėtų apgalvoti, kokios sumos žalai atlyginti galėtų būti skiriamos ir kaip reikėtų reaguoti, jei kreipimųsi dėl žalos atlyginimo bus daugiau nei tikėtasi.

„Šiuo metu, kadangi pas mus Lietuvoje neegzistuoja toks dalykas kaip papildomas draudimas dėl vakcinų, kompanijos tarsi nedraudžia, tai iškyla toks klausimas – kiek valstybė pajėgi sumokėti ir susimokėti už tokius dalykus?

REKLAMA
REKLAMA

Juolab, kalbant apie vakciną, ne valstybė yra ta, kuri tą vakciną turi arba pagamino – yra gamintojai. Mes su gamintojais neturime sutarčių, kaip jie į padarytą žalą turėtų reaguoti. Ar turime iš jų pareikalauti draudimo, ar sumokėti žalą? Valstybė perka, ką pasiūlo rinka, ji pati negamina.

Grėsmė yra, čia R. Žemaitaitis yra teisus. Turiu pasakyti, kad turime apie tai galvoti, bet kai jis sako, kad siekiame išvengti ar bijome – mes dar tiesiog nežinome“, – tv3.lt teigia L. Slušnys.

Abejoja, ar kreipimųsi bus daug

Seimo narė J. Sejonienė abejoja, ar bus sulaukta masinio gyventojų kreipimosi dėl vakcinų žalos atlyginimo. Sausio 14-osios duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi 449 pranešimus apie įtariamas sunkias nepageidaujamas reakcijas į vakcinas.

„Nemanau, kad tai yra labai didelis skaičiai turint galvoje, kad vien Lietuvoje yra sunaudoti keli milijonai dozių vakcinos. Reikia pastebėti, kad apskritai yra nusistovėjusi teismų praktika. Nėra taip, kad valstybė nenorėtų mokėti, bet tiesiog teismai remiasi buvusiais precedentais ir paprastai sumos ypatingai nesiskiria.

REKLAMA
REKLAMA

Registruotų mirčių nuo vakcinų apskritai neturime, turime anafilaksijų, trombozių, miokarditų, perikarditų, netikiu, kad sumos turėtų būti labai didelės“, – komentuoja J. Sejonienė.

Parlamentarės vertinimu, žalos atlyginimui skirtos sumos priklausys nuo to, ar žmonės kreipsis dėl trumpalaikių nepageidaujamų reakcijų, ar ilgalaikių.

„Įsivaizduoju, kad kalbama apie sumas nuo kelių iki keliolikos tūkstančių“, – svarsto J. Sejonienė.

Ketvirtadienį ryte Seimas ketina apsispręsti dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų