Aktualijos

Pasidalinęs naujausiais žmonių mobilumo šventinėmis dienomis duomenimis  LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas vylėsi, kad tai atsispindės ir statistikoje. „Šiąnakt Google kompanija paskelbė naujausius mobilumo duomenis, kuriuose atsispindi Lietuvos gyventojų mobilumas pirmomis šv. Kalėdų švenčių dienomis (t. y. gruodžio 24 ir 25 d.). Padariau lentelę, kurioje palyginau lietuvių mobilumą šv. Velykų ir šv. Kalėdų laikotarpiu. Taip pat pridėjau dar kelias prieš šventines dienas.

Į Lietuvą jau keliaujant pirmosioms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozės, kyla klausimų, kas tai per vakcina, kokios jos sudedamosios dalys ir veikimas. Visus akcentus šioje vietoje sudėlioja virusologas, prof. Saulius Čaplinskas. Jis visų pirma pažymi, kad tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.

Po kilusio ažiotažo su neva ypatingu vandeniu darbietis Seimo narys Antanas Guoga Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą paragino trauktis iš pareigų. V. Uspaskichas atkirto A. Guogai, kad jo dienos partijoje suskaičiuotos. Sekmadienį vakare savo socialinio tinklo paskyroje neva ypatingą vandenį ėmė reklamuoti europarlamentaras V. Uspaskichas. Politikas dievagojasi, neva jo ir komandos sukurtas vanduo gali padėti neužsikrėsti pavojinguoju kovidu, o susirgus, esą ir pasveikti.

Praėjusiais metais Baltijos šalių namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo naujausia Eurostato ataskaita. Tarp šalių, kuriose namų ūkiai skyrė didžiausią išlaidų dalį maisto produktams, 2019 metais buvo Rumunija (26 proc. visų išlaidų), Lietuva (20,2 proc.), Estija (19,3 proc.), Bulgarija (18,4 proc.), Kroatija (18,3 proc.) ir Latvija (18,2 procento). Mažiausią išlaidų dalį maisto produktams skyrė Jungtinės Karalystės (8 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad nuo šiol gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) lengvata už studijas galės pasinaudoti ir gyventojai, kurie mokėjo už antrąsias ar paskesnes studijas bei profesinį mokymą. Lengvata bus taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. „Esminė naujovė ta, jog nuo šiol GPM lengvata bus taikoma neatsižvelgiant į tai, už kelintas studijas ar profesinį mokymą yra sumokėta.

Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 78 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dauguma mirusiųjų – vyresnio amžiaus. 33 žmonėms buvo nuo 80 iki 89-erių, 20 – nuo 70 iki 79-erių, 14 – nuo 60 iki 69-erių metų, devyniems – nuo 90 iki 99-erių. Vienas mirusysis priklausė 50–59 metų grupei, dar vienas praėjusią parą miręs žmogus buvo 40–49 metų.

Darbo partijos Seime atstovas Antanas Guoga mano, kad Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas turi trauktis iš pareigų ir geriau eiti gydyti žmones, esą jam tai turėtų padėti. „Labai aiškiai noriu atsiriboti nuo Viktoro vandens procedūrų. Jeigu čia yra Darbo partijos komunikacinė linija, tai čia vanduo nepadės, čia jau reikia psichiatro. Jeigu partijos žmonės užsiima „ gydomojo vandens“ distribucija, tai čia šamanų susirinkimas, bet ne politinė veikla.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Nors šių metų šventės kiek kitokios nei įprasta, lietuviai stengiasi neprarasti ūpo ir kas kaip išgali kurti šventinę nuotaiką. Štai netoli Marijampolės gyvenanti viena šeima taip išsidabino kiemą, kad jo atvažiuoja žiūrėti ir iš kitų kaimų. Prie Marijampolės, Dženčialaukos kaime gyvenančių Ričardo ir Rasos Sakalauskų kiemas švyti iš toli. Nuosavas namas ir nemenka jam priklausanti teritorija išpuošta taip, kad tikrai traukia akį.

Taikėsi į Lukašenką – nukriaudė šimtus niekuo dėtų lietuvių. Europos Sąjungai įvedus sankcijas diktatoriaus rėžimui, Lietuvoje veikiantis bankas užšaldė Baltarusijos valstybei priklausančios sanatorijos Druskininkuose  „Belorus“ sąskaitas. Beveik 400 darbuotojų, kurių dauguma Lietuvos piliečiai, gali likti be algų.

Tūkstančiai gyventojų gruodį, kitaip nei ankstesniais mėnesiais, iš „Sodros“ gaus dvi išmokas. Ir tai nėra klaida. Dėl mokestinių niuansų, kitą mėnesį mokėtini pinigai bus sumokėti iki šių metų pabaigos. Bet kita išmoka lauks tik 2021 m. vasarį. „Sodros“ duomenimis, vaiko priežiūros išmokas kas mėnesį gauna beveik 30 tūkst. moterų ir 10 tūkst. vyrų. Šiomis dienomis pinigai (vidutiniškai po 508 eurus už mėnesį) jiems bus pervesti kiek kitaip nei ankstesniais mėnesiais.

Savivaldybių ribų dėl karantino ribojimų negalėję kirsti Lietuvos gyventojai Kalėdas sugalvojo švęsti kitose viešose vietose. Policija žada daugiau dėmesio skirti ne tik miesto eglėms, bet ir parkams ar paplūdimiams prie vandens telkinių, kur žmonės švenčių metu pradėjo būriuotis.

Europarlamentaras Viktoras Uspaskich žmonėms ėmė pardavinėti vandenį, kuris juos neva turėtų išgelbėti nuo nuo koronaviruso. Politikas tikina, neva jo strūktūrizuotas vanduo, kurio litras kainuoja brangiau nei alaus, daro stebuklus – vienus išgydo nuo pasaulį kaustančio viruso, o kitiems padeda nesusirgti. Medikai tai vadina šarlatanizmu ir apgavyste, o politiko veiksmus sieja su nusikalstama veika ir prašo nepamesti sveiko proto.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Europoje – antra vakcinavimo nuo koronaviruso diena. Skiepijasi ne tik medikai, bet ir politikai bei dvasiniai lyderiai. Sąrašas šalių, kuriose plinta nauja viruso atmaina, plečiasi. Naujausios apie jį pranešančios šalys – Kanada bei Pietų Korėja, kuri dar savaitei pratęsia skrydžių iš Jungtinės Karalystės draudimą. Japonija dar griežtesnė. Dėl gerokai greičiau plintančio, mutavusio viruso grėsmės šalis iki sausio pabaigos užsiveria Japonijoje gyventi teisės neturintiems asmenims.

Prieš šventes Seimo nariui Sergejui Jovaišai atlikta operacija. Prieš pat žiemos šventes politikas paslydo prie Seimo ir patyrė kelio traumą. Kūčių išvakarėse politikui buvo atlikta operacija Vilniaus universitetinėje ligoninėje. „Viskas nutiko gruodžio 22 dieną. Paslydau prie Seimo, nes buvo slidus šaligatvis. Išėjau po posėdžio skubėdamas ir užteko menko slystelėjimo. 23 dieną buvau operuotas ir po atitinkamos priežiūros buvau išleistas į namus, kur dabar gydausi.

Valdžiai vis raginant gyventojus likti namuose ir kuo rečiau eiti į viešas vietas, tačiau tokius prašymus, regis, girdi ne visi. Pirmadienį lrytas.lt žurnalistai užfiksavo Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen iš parduotuvės.  „Aš stengiuosi po parduotuves vaikščioti minimaliai, bet esu ne tik Seimo pirmininkė ir Seimo narė, bet ir mama. Man kartais irgi tenka eiti į parduotuves nupirkti valgyti.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį pasitarime patvirtino Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) sutartį dėl prekybos santykių nuo Naujųjų metų. „Per 10 mėnesių derybininkams pavyko rasti bendrą sutarimą dėl ES ir JK trijų susitarimų – dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija bei dėl bendradarbiavimo dėl saugaus ir taikaus atominės energijos naudojimo“, – pasitarime sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos Vyriausybės atstovai sako svarstantys galimybes, kaip padėti Baltarusijos valstybės valdomos sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė BNS patvirtino, kad sanatorijos „Belorus“ sąskaitos užšaldytos dėl ES sankcijų Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Ji yra sanatorijos savininkė.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – koronaviruso atvejis. Dar prieš Kalėdas prie ministrės Aušrinės Armonaitės komandos prisijungusiai viceministrei Eglei Markevičiūtei gruodžio 25 d. buvo nustatytas atvejis.  Tai, jog E. Markevičiūtės Covid-19 tyrimo rezultatas teigiamas, patvirtino pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pastarosiomis dienos sumažėję užsikrėtimų COVID-19 skaičiai gali turėti klaidinantį efektą, įspėja epidemiologai. Jie pabrėžia, kad tikrąjį pandemijos eigos vaizdą galėsime matyti nebent tik dar po keletos dienų, o ilgojo Kalėdų savaitgalio rezultatus – dar vėliau. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės (NVSC) Justinos Petravičienės, kiek klaidinti gali ne tik nustatomas mažesnis atvejų skaičius, bet ir išaugęs teigiamų tyrimų procentas.

Pirmadienio vakarą specialiu reisu iš Londono į Rygą galės atskristi daugiau lietuvių nei planuota anksčiau, BNS pranešė Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė. Pasak ministro atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės, lietuviams bus pasiūlytos vietos, kurių atsisakė Latvijos ar Estijos piliečiai. Anot jos, iš viso grįš 66 lietuviai – 13 daugiau nei planuota anksčiau.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neteigia, kad Nausėdų šeima pažeidė karantino taisykles, kuomet prezidento Gitano Nausėdos ir Dianos Nausėdienės per Kalėdas iš užsienio atvyko aplankyti jų dukra. Anot A. Bilotaitės, karantino apribojimai nedraudžia grįžti tautiečiams iš užsienio.  „Matyt, dabar nėra draudžiama grįžti. Tą žmonės daro, matyt, grįžta iš kitų šalių į Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino rekomendacijas religinėms bendruomenėms karantino metu. Rekomendacijose numatyta, kaip saugiai organizuoti religines apeigas. Taip pat primenama, jog esant galimybei, religines apeigas prašoma organizuoti nuotoliniu būdu, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis  Tai nėra taikoma laidotuvių apeigoms, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius.

Policija intensyviai ruošiasi naujametiniam savaitgaliui, bandydami apsaugoti senuosius metus palydinčius gyventojus nuo užsikrėtimo Covid-19. Viena svarstomų priemonių sumažinti švenčiančiųjų skaičių prie šalies miestų eglių – siūlymas jas užgesinti. Lietuvoje galiojant karantinui, viešose vietose draudžiama būriuotis didesnėms nei dviejų asmenų grupėms ar daugiau nei vieno namų ūkio nariams. „Mūsų supratimu, centralizuoto fejerverkų šaudymo neturėtų būti.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, kalbėdama apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad Lietuvoje valstybės mastu turėtų būti atliekami tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti, ar virusas gali būti mutavęs. Pasak jos, apie tokius tyrimus Lietuvoje buvo kalbama jau seniai, bet niekas neišgirdo.

Rekomendacijas gyventojams atnaujinusi Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad iki sausio 3 d. yra ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus, kai vykstama dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Gyventojai raginami be svarbių priežasčių nepalikti savo gyvenamosios vietos.  Taip pat primenama ypač saugotis asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis ar yra vyresnio amžiaus – užsikrėtus, ši asmenų grupė gali turėti didelę sunkių komplikacijų riziką.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė antroji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šios vakcinos bus naudojamos antrajam paskiepytų medicinos darbuotojų skiepui. Nauja siunta atskraidinta 7 val. 10 min. į Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Atgabentos 10 tūkst. 725 vakcinos dozės.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketina kreiptis į savivaldybes, kad šios su policijos pagalba užkirstų kelią gyventojams būriuotis viešose vietose. Taip, ministrės teigimu, bus bandoma sumažinti Covid-19 viruso plitimo riziką. Šiuo metu karantinas draudžia viešose vietose būriuotis daugiau nei dviem asmenims ar vienam šeimos ūkiui. Tačiau, anot A. Bilotaitės, policija fiksuoja, kad šio nurodymo ne visada laikomasi.

Nuo pirmadienio premjerės Ingridos Šimonytės politinę komandą papildė patarėjas Darius Žeruolis. Jis patarinės strateginio planavimo, viešojo administravimo ir strateginių reformų klausimais. Pasak Vyriausybės vadovės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, D. Žeruolis turi sukaupęs darbo patirties akademinėje sferoje ir valstybės tarnyboje. Pastaruoju metu jis vykdė viešojo administravimo projektus Vakarų Balkanų ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos šalyse.

Seimo komitete pirmadienį aptariama situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai. Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis.

Pasaulis beveik metus kovoja su Covid-19 viruso pandemija, vakcinos pamažu pasiekia valstybes, o Viktoras Uspaskichas siūlo savitą ir moksliškai nepatvirtintą tariamą gydymosi nuo koronaviruso būdą – mineralinį vandenį. Vis dėlto politikai ir medikai smerkia tokį šarlatanizmą, pabrėždami, kad „stebuklingu“ pristatomas vanduo neturi jokio mokslinio pagrindo.

Priešakinėse kovos su koronavirusu (COVID-19) linijose dirbančius medikus galima tikėtis paskiepyti per sausį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale pirmadienį iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki dviejų tonų naftos žaliavos, pranešė Aplinkos ministerija.  Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.  Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per tris artimiausias paras pakrantės nepasieks.

Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.  Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 736 iš jų registruoti Vilniaus, 287 Kauno, 196 Klaipėdos, 128 Panevėžio, 127 Šiaulių apskrityse. Dar 81 infekcijos atvejis patvirtintas Utenos, 66 Alytaus, 58 Marijampolės, 47 Telšių ir 34 Tauragės apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nors per praėjusią parą fiksuota mažiau koronaviruso atvejų, situacija dėl mirčių išlieka sudėtinga. Vien per vakar du mirusieji jaunesni nei 60-ies metų asmenys nepriklausė rizikos grupei ir pagal ligas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė (NVSC) Justina Petravičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad iš per vakar mirusiųjų 5 jaunesnių asmenų 2 lėtinių ligų neturėjo. „Išties mirė vos penkiasdešimt kelerių metų, pakankamai jauni ir sveiki žmonės“, – sakė ji.

Kinijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Skrupskelis papasakojo, kokia situacija yra šioje Azijos šalyje. Pasak jo, Lietuvoje gyvenantys žmonės šiuo metu yra laimingesni, nes Kinija šiek tiek atsilieka, vakcinavimas čia prasidės vėliau ir apie nemokamą vakciną niekas nekalba. Lietuvis savo socialinėje feisbuko paskyroje rašo, kad Kinijoje Kalėdas gyventojai sutiko be kaukių ir situacija Šanchajuje nepalyginamai laisvesnė nei Lietuvoje, bet jie niekada neturėjome visiško atokvėpio.

Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji priklausė 50–59 metų grupei, keturiems buvo nuo 70 iki 79-erių, trims – nuo 60 iki 69 metų, dviem – nuo 80 iki 89-erių. Vienas mirusysis priklausė 90–99 metų grupei. Po keturis žmones mirė Kauno ir Šiaulių, po tris – Vilniaus ir Panevėžio apskrityse ir vienas Klaipėdos apskrityje. Praėjusią parą mirė aštuoni vyrai ir septynios moterys.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 15 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 305 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 132 tūkst. 369 asmenys, 68 tūkst. 370 – tebeserga, 62 tūkst. 98 – pasveiko. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 2510 COVID-19 pacientų, 198 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rugpjūtį prasidėjus represijoms prieš pilietinę visuomenę, Lietuvos vidaus reikalų ministerija iki šiol suteikė leidimus atvykti į šalį 768 Baltarusijos piliečiams humanitariniais tikslais. 353 baltarusiai jau yra Lietuvoje, 76 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska viešai pasipiktino Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskich socialinėje paskyroje paskleista žinute apie vandenį, kuris esą sukuria imunitetą ir gydo nuo Covid-19. E. Dobrovolska, kalbėdama apie europarlamentaro V. Uspaskich elgesį, tikina, kad tokia situacija išties neramina. „Pandemija yra didelis iššūkis ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui. Lietuva tebėra raudonojoje, labiausiai paveiktoje, zonoje.

Nuo Kūčių sustiprinus judėjimo kontrolę tarp savivaldybių patikros postuose nepraleista daugiau nei 16 tūkst. automobilių. „Nuo trečiadienio apgręžta 16 tūkst. 485 automobiliai, o vien per sekmadienį – 3470 automobilių“, – BNS pirmadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Pasak jo, per šį šventinį savaitgalį už karantino reikalavimų nesilaikymą surašyti 525 protokolai, 50 iš jų – už judėjimo tarp savivaldybių pažeidimus.

Svarbiausi 2020-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo koronaviruso pandemija ir Seimo rinkimai, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.  Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atvykimas į Vilnių, Astravo atominės elektrinės paleidimas ir įtarimai „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šios kadencijos parlamentui teks grįžti prie Seimo narių atostogų nustatymo klausimo. Praėjusios kadencijos Seime buvo parengtas specialus įstatymas, turėjęs reguliuoti parlamentarų darbo, poilsio, aprūpinimo klausimus, tačiau išsiskyrus pozicijoms, jis liko neapsvarstytas. „Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį aptars koronaviruso pandemijos valdymą ir kitų metų valstybės biudžetą. „Prezidentas su premjere aptars karantino ribojimų poveikį žmonių mobilumui, vakcinavimo pradžią ir tolimesnę eigą, Sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat 2021 metų valstybės biudžetą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.