Santaros klinikose tiriami 7 atvejai, kur galima nauja viruso atmaina: „Tikimybė, kad nėra pas mus – maža“

Seimo komitete pirmadienį aptariama situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai.

46

Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis. Jis teigė, kad Lietuvai būtų didelė našta, jei šis virusas išplistų, nes ir dabar situacija gydymo įstaigose yra labai sudėtinga.

„Ką žinome iš literatūros, kad užkrečiamumas šia atmaina ir mutuotu virusu yra didesnis. Bet, ar pakinta ligos eiga, ar ji tampa labiau agresyvi, ar atspari vakcinai – tokių duomenų kol kas neturime.

Galime tikėtis, jei ta atmaina paplistų plačiau, tada tai lemtų didesnį užkrečiamųjų atvejų skaičių ir žinoma, gali ženkliai padidėti hospitalizacijos skaičius. Kas būtų labai didelė našta, kurią sunkiai pakeliame dabar“, – teigė F. Jankevičius.

Pasak jo, Santaros klinikos stebi atliekamus koronaviruso tyrimus, atkreipia dėmesį į asmenis, kurie atvyko iš Jungtinės Karalystės, dirba tolimųjų reisų vairuotojais ir kitus, ar negali būti viruso mutacijų.

„Tokiu atveju reikia atlikti visą viruso genomo sekoskaitą. Santaros klinikose indentifikavome 7 atvejus tokius, kur galima būti įtarti ir mes dabar atliekame sekoskaitą, kol kas galutinių tyrimų neturime. Jei pasitvirtins mutacija, ta sužinosime šiandien arba rytoj, tada ieškosime kontaktų, bandysime užkirsti kelią šios naujos mutacijos plitimui“, – teigė F. Jankevičius.

Kauno klinikos viruso atmainos kol kas neaptiko

Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius komiteto posėdyje kalbėjo, kad Kaune ištyrė 60 įtartinų atvejų,

„Šiai dienai ištirta virš 60 virusų genomų {...} Kokie rezultatai? Rezultatai kol kas yra geri. Nepavyko rasti B.1.1.7 linijos viruso, kuris yra dabar minimas, kaip turintis tą mutaciją spyglio“, – teigė R. Jurkevičius.

REKLAMA

„Tai dar nereiškia, kad Lietuvoje neturime tos naujos linijos viruso. Bet šiek tiek leidžia ramiau gyventi, kad šis virusas Lietuvoje nėra kol kas išplitęs“, – pridūrė R. Jurkevičius.

Pasak Kauno klinikų vadovo, viruso mutacijos išplitimas Lietuvoje reikštų tai, kad visuomenės imunitetui neužtektų galbūt 70 proc. populiacijos vakcinacijos, o reikėtų gal 75 proc. ar dar daugiau.

„Kuo vėliau ta naujoji linija pasieks Lietuvą, tol laiko rezervą turėsime ilgesnį. Aišku, kad mums ligoninėms labai svarbu, nes ir dabar ligoninės yra perpildytos, jei tas plitimas būtų – tai mums visiems būtų dar sunkiau“, – sakė R. Jurkevičius.

Mokslininkas: „Tikimybė, kad jo nėra pas mus – turbūt yra pakankamai maža“

VU MF Biomedicinos mokslų instituto, Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės katedros docentas Tomas Kačergius komiteto posėdyje kalbėjo

„Jie ypatingi tuo, kad jie turi daugines mutacijas ir tos mutacijos yra lokalizuotos tame S baltyme, kuris formuoja viruso spyglius. Dėl to ir buvo sureaguota taip labai stipriai į šią visa situaciją.

Naujasis variantas pasižymi tuo, kad jis stipriau prisijungia prie ląstelių receptorių, vdinasi jo i nfektyvumas yra didesnis. Laimei, kaip rodo tyrimai, kad jis nepasunkina ligos eigos“, – teigė mokslininkas.

Koks yra tikrasis išplitimo mastas Lietuvoje?

„Mes tų atsakymų greičiausiai neturime. Tam reikalingos tam tikros stebėjimo sistemos. Sekoskaitos tyrimai, kurie apimtų didesnę  visuomenės dalį.

Aš galvoju, kad šis variantas galbūt yra pas mus Lietuvoje, atsižvelgiantį tai, kokie yra emigracijos srautai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Daug žmonių dirba, daug važiuoja tai pirmyn, tai atgal.

Tikimybė, kad jo nėra pas mus – turbūt yra pakankamai maža. Tam reikalingi didesnio masto sekoskaitos tyrimai, kurie parodytų realią situaciją“, – teigė T. Kačergius.

Pasak mokslininko, ar vakcina bus efektyvi kalbant apie naujuosius mutavusio viruso variantus, reikia atlikti dar tyrimus.

REKLAMA

„Jie yra planuojami ir jie tikrai bus atlikti. Todėl dabar spėlioti, ar vakcina veikia, ar neveikia, ir gąsdinti visuomenę, manau, kad tuo neturėtume užsiimti“, – pridūrė T. Kačergius.

Priešakinėse linijose dirbančius medikus tikimasi paskiepyti per sausį

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį aptarė, koks yra tolesnis vakcinacijos planas, kada galime tikėtis proveržio Lietuvoje, kada išeisime į masinį vakcinavimą.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė, kad pagal dabar planuojamas į Lietuvą atkeliauti vakcinų dozes, pirmą šių metų ketvirtį masinė gyventojų vakcinacija nenusimato. Ji pažymėjo, kad situacija nuolat kinta.

„Iš vienos pusės liūdna, iš kitos pusės – tai duoda laiko pasiruošti“, – sakė viceministrė Ž. Simonaitytė ir pažymėjo, kad prieš dvi savaites atėjus dirbti į ministeriją nebuvo jokio plano dėl vakcinavimo.

Ž. Simonaitytė kalbėjo, kad per sausio mėnesį galėtume tikėtis vakcinuoti visus medikus, kurie tiesiogiai dirba su covid pacientais – tai gydytojai, slaugytojos, padėjėjai ir visi savanoriai, kurie dirba greta.

Remiamės ekspertų sudėliotais prioritetais, antra grupė, kurių vakcinacija prasidės vėliau – tai slaugos namų globotiniai ir gyventojai. Pasak viceministrės link 50 proc. šios grupės asmenų suserga ir dažnai situacija baigiasi liūdnai. Dar vėliau bus vakcinuojami vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis.

Pasak jos, artimiausiu metu planuojama informacijos linija kitakalbiams. Planuoja užtikrinti savivaldybių įsitraukimą, kad gyventojai gautų dagiau informacijos iš vietinių gydytojų, visuomenės narių.

Komiteto posėdyje taip pat aptarė visuomenės nuotaikas dėl skiepų nuo COVID- 19. Aptarti skirtingi visuomenės nuomonės apklausos rezultatai dėl skiepijimosi nuo koronaviruso.

Posėdyje taip pat kalbėta, „kaip sustiprinti visuomenės imunitetą antivakserių dezinformacijai“.

REKLAMA

Praėjusią savaitę Prezidentūra pranešė, kad jos užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 70 proc. apklaustųjų pareiškė, jog skiepytųsi nuo COVID- 19. Į klausimą, jeigu vakcina nuo COVID-19 bus saugi, nemokama ir prieinama visiems, ar jūs skiepysitės, 37 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 31 proc. – „greičiau taip“, po 13 proc. atsakė neigiamai arba greičiau neigiamai. 6 proc. teigė nežinantys. Iš viso apklausti 517 gyventojų. 

Spalio 9–18 dienomis BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, per kurią namuose apklausta 1 tūkst. respondentų, parodė, kad nuo COVID-19 skiepytųsi 42,9 proc. apklaustųjų. 42,5 proc. sakė, kad nesiskiepytų, 14,7 proc. neturėjo nuomonės.

(46 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kauno klinikose COVID-19 vakcina pradėti skiepyti medikai

Šeštadienį į Lietuvą atgabenta pirmoji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta COVID-19 vakcina, sekmadienį ja pradėti skiepyti medikai.


Rašyti komentarą...
Z
Zofija
2020-12-28 12:27:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Anksciau nepateikdavot statistikos kiek žmonių serga gripu.Kur gripu serganciu statistika
Atsakyti
-1

*
*
2020-12-28 16:53:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Neverkit, nenumirsit nuo tų skiepų, gal kokį 15 kartų skiepijaus ir dar gyva. Cirkininkai tie žmonės.
Atsakyti
0

R
Rita
2020-12-28 14:08:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol pradės skiepyti žmonės tai jie ir išmirs.kol isskiepys daktarus ,tai tie žmonės jauni ,senesni išmirė.tai ką tie daktarai gydys.nera teisybės iki rudeniop pusę žmonių išmirė su jų vakcinom ir su tokiu karantinu
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų