Aktualijos

Po metų pertraukos grįžta švarinimosi akcija „Darom“. Šį pavasarį akcijos organizatoriai kviečia ne tik rinkti šiukšles, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas ir jas priduoti į stambiagabarites aikšteles. Rankoves Valakampių paplūdimyje pasiraitojo ir į švarinimosi akciją kibo ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ES lyderiams perdavė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas, siekdamas priminti avarijos 35-metį bei įspėti dėl nesaugios Astravo elektrinės Baltarusijoje. „Mes vakar ilgai sėdėjome prie kavos puodelio, kol mus pakvietė į salę, tačiau šis netikėtumas laukė lyderių jau salėje“, – šeštadienį sakė G. Nausėda.

Kadangi ribojimo, kur skiepytis, nėra, gyventojai vakcinacijos vietą gali pasirinkti bet kurioje šalies savivaldybėje. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl vakcinavimo keliauti tarp savivaldybių iki šiol nerekomenduoja. Tačiau kai kurie merai sako, kad dėl skiepo žmonės pasiryžta važiuoti net kelis šimtus kilometrų – buvo tokių, kurie iš Šiaulių skiepytis vyko į Vilnių. Pagal galiojančią vakcinavimo tvarką, nėra nurodymų, kurioje savivaldybėje gyventojai turėtų vakcinuotis.

Šeštadienį minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 76-ąsias metines, pagerbtos karo aukos. Pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijos vyko aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų.

Laidoje „TV Pagalba“ – širdį spaudžianti jaunos moters atsisveikinimo istorija. Vokietijoje gyvenančią lietuvę Rasą neseniai pasiekė šokiruojanti žinia. Džiaugmo ašaras gimus pirmagimei dukrytei pakeitė begalinis sielvartas, nes iš gydytojų ji išgirdo gniuždančią diagnozę – ketvirtos stadijos vėžys. Mintys apie pasitraukimą iš šio gyvenimo moterį privertė iš naujo permąstyti visą savo gyvenimą, o vienas paskutinių jos norų – išgirsti tikrąją tiesą, kodėl jaunystėje jos atsisakė abu tėvai.

Lietuva palaiko šeštadienį neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje patvirtintus 2030 metų Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos prioritetus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Šie prioritetai grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu bei dialogu su socialiniais partneriais, pranešė Prezidentūra. „Susitikime sutarėme, kad Europa turi būti socialinės sanglaudos ir gerovės žemynas. Lietuva palaiko inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimą.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą, numatantį, kad už keturkojų kankinimą gresia baudos iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, dėl to dar spręs Seimas, o kol kas pečiais gūžčioja ir kai kurie Seimo nariai, ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijos – esą pirmiausia reikia didinti ne baudas, o užtikrinti tinkamai veikiančią augintinių apsaugos sistemą. Šunų prigrūsti narvai, apgailėtinos laikymo sąlygos, prasta keturkojų emocinė ir fizinė būklė.

Europos Sąjungos (ES) šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos veiksmai Čekijos atžvilgiu buvo netoleruotini ir diskutuos dėl galimų sankcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Iki kitų metų pabaigos beveik visi gyventojai privalo būti prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Abejojama, ar iki numatyto laikotarpio pavyks įgyvendinti, nes beveik trečdalis gyventojų delsia tai padaryti. Tačiau jau dabar neprisijungusius ir individualiai nuotekas besitvarkančius gali aplankyti inspektoriai ir skirti baudas, jei patvirtinama, kad nuotekos tvarkomas netinkamai.

Trys konservatoriai siūlo naikinti prievolę savivaldybėms rengti gyventojų apklausą norint steigti ar naikinti seniūnijas, taip pat dėl kitų su jomis susijusių pokyčių. Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas ir Andrius Kupčinskas siūlo iš Vietos savivaldos įstatymo braukti nuostatą, kad sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų keitimo, teritorijų ribų keitimo priimami įvertinus gyventojų nuomonę.

Gavus pakankamą vakcinų kiekį, šį mėnesį tikimasi pirmąja vakcinos doze paskiepyti visus karius, šeštadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Prieš mėnesį sakiau, jog tikiuosi, kad šalies kariai ir kariuomenės personalas nuo COVID-19 bus paskiepyti per artimiausius tris mėnesius, skiepijimą vykdant daliniais per Karo medicinos tarnybą.

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi per dvejus metus išnaikinti 99 proc. mieste esančios pavojingo invazinio augalo – Sosnovskio barščio – populiacijos. Kaip šeštadienį pranešė savivaldybė, pradėtas įgyvendinti invazinio augalo gausos reguliavimo planas, truksiantis iki 2022-ųjų. Purškimo darbai pradedami šį savaitgalį. Pasak savivaldybės, iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Pandemijos metu uždarius fizines parduotuves prekyba internetu pasiekė rekordines aukštumas. Elektroninių parduotuvių apyvartos išaugo perpus, o žmonių, pardavinėjančių prekes socialinių tinklų grupėse skaičių būtų sunku susekti. Tačiau būtent jose ir nepavyksta išvengti apgavysčių. Daugiau nei 24 tūkst. narių turinčioje „Facebook“ grupėje žmonės dalinasi savo patirtimis, pasakoja, kaip kiekvienas jų nukenčia nuo aferistų socialiniuose tinkluose.

Šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“. Ministrė pabrėžė tvarkymo svarbą, o taip pat trumpai aptarė, kokia šiuo metu yra skiepijimo situacija šalyje. Tryliktus metus rengiamoje akcijoje premjerė tvarkė aplinką Valakupių antrajame paplūdimyje. Kartu su Vyriausybės vadove aplinką švarino ir jos patarėjai. „Darom“, arba „Let's do it World“ – tarptautinis judėjimas, kuris vienija 113 pasaulio valstybių.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pranešė – sostinėje atsirado 1 tūkst. papildomų „AstraZeneca“ vakcinų, todėl gyventojai yra kviečiami registruotis. „Jaunimas (35+), reikia pagalbos – atsirado dar apie 1000 „AstraZenecos“, norim išnaudoti visą, todėl vėl trumpam atidaryta 35+ grupė. Registruokitės, skiepas jau šį savaitgalį arba pirmadienį“, – sakė Vilnaius miesto savivaldybės mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo tarp 60-ies ir 79-erių, šeštadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė vienas vyresnis nei šešiasdešimties žmogus ir trys, kuriems buvo per septyniasdešimt. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4024 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 17 tūkst. 577 žmonės, antrą – 12 tūkst. 778, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 759 tūkst. 103 asmenys, abiem – 381 tūkst. 925. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,3 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 37,4 proc.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 16717 molekuliniai (PGR) ir 8740 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 581,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 256 tūkst.

Neseniai paskelbta, kad iki kovo vidurio nuo Covid-19 pasiskiepiję ar išsitestavę asmenys keliauti galės šiek tiek lengviau – e.sveikatos sistemoje jie galės rasti ir angliškas skiepo ar testo pažymėjimų versijas. Šios reikalingos norint keliauti į užsienį. Tačiau pasiskiepiję iki kovo vidurio, pažymas kol kas turėjo išsiversti savarankiškai ir už savo lėšas.

Taiklus minimalių pajamų užtikrinimas gali būti efektyvi priemonė skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės narių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis akcentavo Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Portugalijos mieste Porte, penktadienį pranešė Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda taip pat iškėlė nelygybės mažinimo per lygaus starto užtikrinimo švietime svarbą.

Lietuvis būtų ne lietuvis, jeigu kasmet nuvykęs į Palangą paklausyti dainuojančios Vitalijos Katunskytės nesukirstų lietuviškos virtuvės pasididžavimo – cepelinų. Bet panašu, kad šiais metais cepelinai kurorte tikrai brangs. Apie tai, ar šiemet poilsis Palangoje nebus brangesnis nei pernai, ar neteks daugiau mokėti ne tik už nakvynę, bet ir maistą, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vilniuje pliaupiant lietui, milijono vertas klausimas – kada gi galėsime laukan išeiti trumpomis rankovėmis? Regis, klimatologai atsakymą jau turi – tikras pavasaris, o gal net lengva vasara jau vos po poros dienų. Ir, panašu, šiluma pasiliks ilgesniam laikui. Ne tik rododendrai, bet ir magnolijos, hiacintai, narcizai ar raktažolės – Vilniaus universiteto Botanikos sodas pagaliau apsipila žiedais. Tiesa, ne taip spėriai kaip pernai ar užpernai.

Dzūkijoje pradėjo veikti grybų supirktuvės, o dzūkai miškų gėrybes jau tempia maišais. Dabar – pats bobausių pikas, o šių pirmų pavasarinių grybų šiemet kaip reta daug pridygo. Tad žmonės nepraleidžia progos užsidirbti pinigų. Beje, dzūkai gali didžiuotis. Šiais metais dzūkų grybavimo tradicijos įtrauktos į kultūros paveldą, o bobausių rinkimas turi ir savo pavadinimą – šmarškavimas. Varėnos turgavietėje įsikūrusi grybų ir uogų supirktuvė skelbia – sezonas atidarytas.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Šalyje pamažu atgyja kultūrinis gyvenimas. Teatrų ir koncertų scenose pasirodo vis daugiau atlikėjų. Žiūrovai džiaugiasi galėdami gyvai matyti pasirodymus. Dabar salės dar tuštokos dėl pandeminių ribojimų, tačiau vasarą žiūrovai ir menininkai jau tikisi visa jėga atsigausiančių koncertų, spektaklių, operų ir kitų kultūrinių renginių. Į sceną Vilniaus Operos ir baleto teatre žengia solistas Mindaugas Jankauskas ir pianistas Justas Čeponis.

Nuo pirmadienio, gegužės 10 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Kosta Rikos, Maldyvų ir Mongolijos, o įprasti izoliacijos reikalavimai galios atvykstantiems iš Serbijos ir Bermudos. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau pateiktoje lentelėje.

Galimybių pasas jau visai netrukus atvers daugiau durų. Tarp jų ir vaikams. Su galimybių pasu jie galės lankytis kavinėse, renginiuose ir kitose vietose. Tiesa, kad gautų galimybių pasą, vaikams nereikės nei testuotis, nei turėti imunitetą nuo Covid-19. Seimo opozicijai ir medikams kyla klausimas, kodėl į kavinę be testo vaikams galima, o norintiems į mokyklą privaloma testuotis? Valdantieji atsako – tai buvo politinis sprendimas.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių dairosi vietos atostogoms. Tiesa, Covid-19 pandemija smarkiai pakoregavo daugelio planus. Neatmetama, kad karantinas bus pratęstas ir vasarą, tad vis dar esant švelnesnėms jo sąlygoms keliautojai jau dabar graibsto bilietus į užsienio kurortus. Kokias šalis atostogoms renkasi lietuviai ir ką verta žinoti keliaujant, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Nelygybės didėjimas yra tiesioginė pandemijos pasekmė ir svarbu garantuoti minimalų pajamų standartą, taip išengiant skurdo didėjimo, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemija gerokai komplikavo vaizdą tiek švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje, bet taip pat ir pajamų nelygybės požymiu situacija, deja, pablogėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „logiškas žingsnis“ į Europos Sąjungoje (ES) svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas.  „Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis.

Kurortai jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui vasarą – viešbučiuose ir sanatorijose jau dabar gausu rezervacijų. Kai kas atvykti planuoja net visam šiltajam sezonui – yra tokių, kurie darbą derins su atostogomis. Lietuvos kurortų atstovai sako, kad kai kur vasarą poilsiautojus turėtų pasitikti kiek didesnės apgyvendinimo paslaugų kainos, o į kai kuriuos miestus daugiau kainuos ir pats įvažiavimas. Nenumaldomai artėjanti vasara nori nenori verčia apmąstyti atostogų planus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šiandien gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą. VMVT turimais gegužės 7 d. duomenimis, blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi minėtos mokyklos valgykloje. Keletas iš jų gydomi ligoninėje. Inspektoriams buvo pranešta, kad keletą dienų blogai jautėsi ir šios progimnazijos virtuvės darbuotoja.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Ji svetur ketina darbuotis mėnesį. Ministerija teigia, kad dabar visi tarnautojai dirba nuotoliniu būdu, kai kurie – ne iš Vilniaus, tačiau už Lietuvos ribų darbuojasi vienintelė viceministrė.  „J. Jakštienė yra informavusi, kad šiuo metu dirba ne iš Lietuvos.

Kitą savaitę ketinant pradėti pirmąjį masinės vakcinacijos etapą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prognozavo, kad jau birželio pabaigoje galima pasiekti 55–60 proc. bent viena vakcinos doze paskiepytos visuomenės dalį. Savo ruožtu onkoimunologas dr. Marius Strioga sako, kad infekcijai stabdyti jau pakaktų ir 40 proc. populiacijos.

Gegužės 8–11 d. Klaipėdoje lankysis NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė (NATO NPPL 1G) angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1), susidedanti iš šešių laivų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė stabiliai gerėjančia situacija sostinės ligoninėse ir tuo, kad SAM suteikė lankstumo Vilniui paskiepyti jaunesnius žmones. R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad kol kas Vilniuje 35+ amžiaus grupės žmonių paskiepyta nedaug, o ir tokio amžiaus gyventojai atsiduria sunkiuose kovidiniuose skyriuose.

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko kėdės vyksta tikra kova ir partijos viduje netrūksta įtampų. Dalis partijos narių išplatino kreipimąsi dėl vieno iš kandidatų europarlamentaro Juozo Oleko neva moteris žeminančių pasisakymų. Kreipimasis buvo skirtas LSDP Etikos ir procedūrų komisijai, Tarybai, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) pirmininkei Orintai Leiputei, laikinajam partijos vadovui, J. Olekui ir jo štabo vadovui bei fondo direktoriui.

Situacija ligoninėse dėl COVID-19 kaista ne tik sostinėje ar Kaune – apie sparčiai daugėjančius pacientus praneša ir Šiaulių ligoninė. Kaip sako jos vadovas, savo juodą darbą daro viruso atmainos, tad į ligoninę patenka ir pirmąja doze paskiepyti asmenys. Tiesa, jie serga lengviau. Kaip konstatavo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, sergamumas koronavirusine infekcija kyla – maždaug per savaitę atvejų skaičius regione išaugo net 30 proc.

Penktadienį Vilniaus centre lankėsi neeiliniai svečiai. Didžiojo dančiasnapio jaunikliams pirmąją savo gyvenimo dieną teko susipažinti tiek su kietu senamiesčio grindiniu, tiek su į pagalbą atskubėjusiais žmonėmis. Šį neeilinį nutikimą savo „Facebook“ paskyroje nupasakojo fotografas Marius Čepulis.  „Įsivaizduokit – gimstat seno medžio drevėje (tikiu, kad ties tuo vaizdu ilgiau užtruksit, nes juk nesat auksavabalio lerva), tik apdžiūnat ir jus mama pradeda kviest ristis laukan.

Iki vasaros liko tik mėnuo, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių planuoja savo atostogas. Tačiau ši vasara netipinė – anot premjerės I. Šimonytės, neatmetama, kad karantinas Lietuvoje bus ir vasaros metu, o norint keliauti į užsienį neapsieisime be COVID-19 testo ar net skiepo. Tad kaip mes atostogausime šiemet ir kiek tai mums kainuos? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pūvis“ pokalbis su Neringos meru Dariumi Jasaičiu ir „Novaturo“ direktore Audrone Keinyte.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina kai kurių savivaldybių veiksmus vakcinavimo procese. Vyriausybės vadovė sutinka, kad pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų, tačiau atkreipia dėmesį, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų negavo pirmosios vakcinos dozės, tad savivaldybės pirmiausia turėtų susitvarkyti su šia grupe, kuriai koronaviruso grėsmė didžiausia, o tik vėliau prioritetų eile eiti žemyn. Premjerė penktadienį lankosi Vakarų Lietuvoje.

Nesutarimams kilus dėl to, kas turėtų atstovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT), opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad turi būti rastas kompromisas, nes konservatorių ir prezidentūros nesutarimai kenkia Lietuvai. „Žinių radijo“ laidoje opozicijos lyderis išskyrė, kad atstovaujant EVT tvarka turi keistis ir su atitinkama kompetencija tiek prezidentas, tiek premjerė atstovauti pakaitomis. Tiek konservatoriai, tiek prezidentūra šiuo klausimu nesutinka.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Vilniuje palaipsniui atveriant vis daugiau miestiečių lankomų vietų, švietimo ir ugdymo įstaigų, atitinkamai pritaikomas viešojo transporto judėjimas – nuo gegužės 10 d. jis kursuos dažniau. Lyginant su srautais iki pirmojo karantino, kelionių viešuoju transportu sostinėje šiuo metu apie 52 proc. mažiau. Tačiau jų kasdien atliekama 65 proc. daugiau nei 2020 m. gegužės pradžioje.

Dar prieš gerus metus Matas buvo laimingas vaikinas. Turėjo darbą, merginą, planavo vestuves, tačiau vieną dieną staiga viskas griuvo. Su bendradarbiu atliekant elektros montavimo darbus smogė aukštos įtampos srovė. Sudėtinga vaikino situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Per nelaimingą atsitikimą darbe Mato bendradarbis žuvo vietoje. Matui išgyventi pavyko, tačiau jis prarado abi rankas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad jau nuo gegužės 24-os dienos Lietuvoje įsigaliotų galimybių pasas. Jis suteiks daugiau laisvių paskiepytiems, Covid-19 persirgusiems ir neigiamą testą turintiems asmenims. Vyriausybei įsipareigojus apmokėti visus testus, atsirado abejojančių šio sprendimo ir paso suteikiamų privilegijų logika.