Nesutaria, kaip bausti už žiaurų elgesį su gyvūnais: didinti baudas ar sodinti į kalėjimus

Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą, numatantį, kad už keturkojų kankinimą gresia baudos iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, dėl to dar spręs Seimas, o kol kas pečiais gūžčioja ir kai kurie Seimo nariai, ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijos – esą pirmiausia reikia didinti ne baudas, o užtikrinti tinkamai veikiančią augintinių apsaugos sistemą.

Šunų prigrūsti narvai, apgailėtinos laikymo sąlygos, prasta keturkojų emocinė ir fizinė būklė. Greitu metu už tokį žiaurų elgesį su gyvūnais – jų kankinimą, nepriežiūrą, smurtą – gali grėsti dvigubai didesnės baudos nei anksčiau, mat Teisės ir teisėtvarkos komitetas grūmoja kumščiu gyvūnų skriaudikams ir daugintojams – politikai pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Tiesa,  numatytos ne tik griežtesnės baudos.

„Įsivaizduokim, jeigu gyvūnas toliau gali augti pas žmogų, kuris žiauriai elgiasi su juo arba jį suluošino. Pagal dabar galiojančią teisę toks žmogus gali ir toliau gyventi ir auginti su tuo pačiu gyvūnu. Na, mūsų siūlymas ir teisės teisėtvarkos komitetas pritarė tam, kad tokiu atveju, kai žmogus žiauriai pasielgė su savo gyvūnu arba suluošino jį, jis to gyvūno netenka“, – sako viena pasiūlymo rengėjų Aistė Gedvilienė.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nelegaliai veistų šunų daugintojai jėga įsiveržė į šalia Klaipėdos esančią šunų prieglaudą

Konfiskavimas buvo taikomas ir anksčiau – tik kaip alternatyvi priemonė. 2019 metais tarnybos augintinius konfiskavo iš 5 asmenų. O dabar siūloma, kad iš gyvūnus kankinusių asmenų juos konfiskuoti būtų privaloma. Tai reiškia, kad atimtais keturkojais ir vėl turės pasirūpinti nevyriausybinės organizacijos ir gyvūnų globėjai.

Dabar už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą galima užsitrauktą baudą nuo 50-ies iki 1200-ų eurų. Tačiau jei Seimas siūlymą priims, skriaudikui gali tekti pakloti nuo 150-ies iki 2 tūkst. eurų. Už pakartotinį nusižengimą skiriama šiuo metu bauda nuo 1200 iki 1750 eurų.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Išaiškinta dar viena šunų veisykla Jurbarke: gyvūnai išbadėję, iškankinti ir sužaloti

Priėmus siūlymą ji siektų nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų. O už žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl kurio jam gresia žūtis ar suluošinimas, baudos dar žiauresnės. Jei dabar gali tekti susimokėti nuo 300 iki 1750 eurų. Priėmus siūlymą – dvigubai. Nuo 300 iki 1750 eurų. O už pakartotiną nusižengimą gali tekti susimokėti ir iki 6 tūkst. eurų.

REKLAMA

Tiesa, ar tokios baudos išgąsdins skriaudėjus ar liūdnai pagarsėjusius daugintojus – kol kas neaišku. Mat taikant administracinį kodeksą atsiranda ir išlygų – pavyzdžiui, skriaudėjams gali tekti susimokėti pusę minimalios baudos.

„Aš manau, kad pats baudos dydis tai nėra pagrindinis dalykas. Aš manau, kad esminis klausimas tai yra pats baudos neišvengiamumas, todėl, kad mes padarytume tokias sąlygas, kad nebūtų įmanoma nusikalsti“, – pasakoja „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Komitetui buvo siūloma griežtinti ir Baudžiamąjį kodeksą, numatant, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu žmonės galėtų būti sodinami į kalėjimą iki dviejų metų, o už žiaurų elgesį su gyvūnais komerciniais tikslais grėstų laisvės atėmimas – iki trijų metų. Komitetas tokį siūlymą atmetė, tačiau dėl šių pasiūlymų žodį dar tars Seimas. Tiesa, į baudų didinimą gyvūnų globėjai žiūri atsargiai – esą jos ir dabar pakankamai didelės.

„Iš Kretingos gyvūnų buvo paimta 57, berods, ir mes gavome išlaikymą tik 14 dienų, na, o kaip minėjau, gegužės 5 dieną bus jau 8 mėnesiai. Tai taip, kad jie išlaikomi mūsų įmonės asmeninėmis lėšomis. Mes kreipiamės jau ir į Vyriausybę, ir į Seimo narius, nes manome, kad valstybė neturėtų įstatymų užtikrinimą nukelti ant privačių asmenų veiklos ir lėšų“, – teigia J. Gustaitienė.

„Nuaro“ vadovė spragų mato ir baudžiamojo kodekso griežtinime: „Baudžiamoji atsakomybė ir šiuo metu yra, jeigu už gyvūno suluošinimą, taip, jiems gali būti keliama baudžiamoji atsakomybė, tačiau paskutiniai atvejai, kai aš atsimenu, tai turbūt buvo nuo tilto numestas Pipiras, kur gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Kažkaip tai mūsų visuomenei teisėsauga stengiasi netaikyti tos baudžiamosios atsakomybės.“

„Iš esmės ne kiek baudos dydis, dažniausiai, atgraso žmones, bet žinojimas, kad tu būsi nubaustas“, – kalbėjo Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

REKLAMA

O štai Seimo narys Remigijus Žemaitaitis mano, į pasiūlymą žiūri neigiamai. Neva, gyvūno kankinimas nėra niekur aprašytas, o ir dėl įgyvendinimo – daug neaiškumų.

„Gali atsitikti taip, kad bus apkaltinami žmonės, kurie turi galbūt kažkokius veislinius šunis, kurie yra norimi parduoti. Tai bus pripažinti, kad jų neprižiūri, juos konfiskuos ir atiduos tiems, kas nori“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau daugelis gyventojų įsitikinę – baudas didinti būtina:

„Aišku, kad reikia, o kaip? Visgi, gyvas padaras, tai reikia, kad būtų kažkokia drausmė, ar kaip čia pasakysi.“

„Aš gal net labiau galvočiau ne apie kažkokias didesnes bausmes, bet tiesiog apie tai, kaip žmones edukuoti, kaip tvarkytis su savo emocijomis apskritai, kad nereikėtų jų, taip sakant, skambiai pasakyti, kanalizuoti į bejėgius gyvūnus.“

Vis tik gyvūnų teisių gynėjai sutaria – panašūs įstatymai ir siūlymai svarbūs ne tik dėl baudų. Esą jie atspindi tam tikras visuomenės vertybes, šiuo atveju – pagarbą keturkojų sveikatai ir gyvybei. Prie to prisideda ir nuo gegužės 1-osios įsigalioję Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimai. Nuo šiol visi gyvūnų veisėjai, globėjai ir kiti jais prekiaujantys asmenys privalės pateikti duomenis ne tik apie gyvūną, bet ir apie savo veiklą. Institucijos tikisi, kad tai padės pažaboti šešėlinę prekybą gyvūnais.

„Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimas tikrai yra labai geras dalykas įvykęs kaip skandalo pasekmė, kuo mes tikrai labai labai džiaugiamės, bet vėl, ar ta kontrolė ir įgyvendinimas vyks efektyviai? Nes dar šiai dienai mes matome yra tų skelbimų, tokių kaip netgi dabar buvo tas iš skelbimų portalo savanoriška iniciatyva, socialine tokia iniciatyva, kad jau tų duomenų reikalauti, bet mes vis tiek matome, kad laukeliuose, kur turėtų būti įrašytas veisėjo registracijos numeris arba, tarkime, įrašyta, arba gyvūnas su kilmės dokumentais, arba mikroschemos numeris, tiesiog įrašoma kita, kita, kita“, – sako B. Kymantaitė.

Per pastaruosius dvejus metus už gyvūnų kankinimą institucijos baudas išrašė maždaug šimtui penkiasdešimčiai žmonių.


Rašyti komentarą...
l
lll
2021-05-08 14:09:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ką daryti kai šuo žiauriai elgiasi su žmogumi ar vaiku kai užpuola? Kur šunims kaleimai už jų nusikalstamą elgesį?
Atsakyti
-3

R
Rima
2021-05-08 16:06:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Va tokie ir panašūs nusikaltėliai su spec. aprangomis turėtų viešuosius darbus seniūnijose dirbti. Manau "skersi" praeivių žvilgsniai jų atmintį ilgiau išliktų nei sumokėtos naudos.
Atsakyti
0

H
Hm
2021-05-08 14:11:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uz vagystes, ziauru elgesi su zmogumi dazniausiai nesodina, o cia..
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų