Nepasirūpinę nuotekų sistemomis galite sulaukti inspektorių vizito: gresia ir baudos

Iki kitų metų pabaigos beveik visi gyventojai privalo būti prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Abejojama, ar iki numatyto laikotarpio pavyks įgyvendinti, nes beveik trečdalis gyventojų delsia tai padaryti. Tačiau jau dabar neprisijungusius ir individualiai nuotekas besitvarkančius gali aplankyti inspektoriai ir skirti baudas, jei patvirtinama, kad nuotekos tvarkomas netinkamai.

Dar 2004 m. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojo vykdyti Miesto nuotekų valymo direktyvą, kurios tikslas apsaugoti ES aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų poveikio.

Joje numatyta, kad aglomeracijose turi likti ne daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, kurių nuotekos tvarkomos individualiuose įrenginiuose ir, kad ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų surenkama centralizuotai. Neužtikrinus to iki numatyto termino bus skiriamos baudos.

2020 m. liepos mėn. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, ši problema vis dar neišspręsta 27 aglomeracijose.

Ir daugiausia rūpesčių, kad laiku gali būti neįveiktas vėlavimas įgyvendinant direktyvą, turi Vilniaus regiono savivaldybės (Skaidiškių, Nemenčinės, Pabradės, Švenčionėlių, Švenčionių aglomeracijos), taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių, Kelmės rajonų savivaldybės – skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime šių metų vasario mėnesį.

Už neteisingą nuotekų valymą – baudos

Klaipėdos aglomeracijoje prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos liko tik 100 namų ūkių.

Ji – viena geriausiai besitvarkančių su šia problema.

Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Klaipėdos vandens“ atstovai, jų aglomeracijoje gyvenantiems žmonėms nuolat siunčiami pranešimai, informacija talpinama skelbimų lentose informuojant apie galimybę jungtis prie miesto nuotekų tinklų. 

„Taip pat yra vykdoma kontrolė, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, ataskaitos yra teikiamos Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), kurie gali taikyti baudas už neteisėtą ar netinkamą nuotekų tvarkymą“, – komentuoja „Klaipėdos vandens“ atstovai.

REKLAMA

Gavę minėtas ataskaitas AAD pareigūnai tikrina, kaip gyventojai, galintys prisijungti prie miesto nuotekų tinklų, bet to nepadarę, laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų,

Gyventojai neturintys tokios galimybės tikrinami, ar nuotekų kaupimo rezervuarai atitinka reikalavimus, ar neteršia aplinkos buitinėmis nuotekomis.

„Individualiai nuotekas tvarkantys asmenys privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus. Per reidus pareigūnai tikrina buitinių nuotekų rezervuarų ir septikų sandarumą, nes nuotekos ir septikų dumblas negali patekti į gamtinę aplinką. Taip pat tikrinama, ar asmenys tinkamai prižiūri buitinių nuotekų valymo įrenginius“, – teigia AAD atstovai.

Pagal galiojantį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, tais atvejais, kai nustatoma, jog gyventojų geriamojo vandens išgavimas arba nuotekų tvarkymas neatitinka nustatytų reikalavimų, privaloma per 9 mėnesius sudaryti sąlygas, kad jų sklype esanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų prijungta prie miesto infrastruktūros.

Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos grupės patarėjas Irmantas Vilūnas išskiria, kad Miesto nuotekų direktyva negalioja kaimų ir vienkiemių gyventojams, kurių aglomeracijos skaičius nesiekia 2 tūkst.

Anot jo, lauko tualetus bus galima toliau naudoti, jei bus užtikrinama, kad nuotekos neterš aplinkos.

 „EK nepriekaištauja konkrečiai dėl lauko tualetų. Lauko tualetas, mano nuomone, yra techninis sprendimas tam tikrais atvejais žmonėms naudotis. Tai jis yra toks pat gėris arba toks pat blogis kaip ir atitinkamai eksploatuoti pažangų biologinio valymo įrenginį. Nes jeigu žmogus jo neprižiūri, tai jis teršia aplinka net ir labiau. O už aplinkos tarša seniai galioja atsakomybė“, – pasakoja jis.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokių taisyklių pažeidimas užtraukiamas įspėjimas arba bauda asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

REKLAMA

Savivaldybėms iškyla problemų

Pasak I. Vilūno, vienas didžiausių neprisijungusių gyventojų prie centralizuotos nuotekų sistemos skaičius yra Vilniaus aglomeracijoje. 

Pagal minėtos direktyvos reikalavimą, aglomeracijoje prie nuotekų tinklų gali likti 2000 neprisijungusių gyventojų. Tačiau dar 2019 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (AAAD) jų buvo likę triskart daugiau – 6524.

Kaip pasakoja Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, vienos iš pagrindinių problemų, dėl kurių nepavyksta visų aglomeracijos gyventojų prisijungti prie miesto nuotekų sistemų – ilgi derinimai su žmonėmis bei užsitęsusi pandemija.

Su analogiškomis problemomis taip pat susiduria ir „Klaipėdos vandens“ atstovai.

„Keblumų kyla, kai tinklus neišvengiamai reikia projektuoti šalia sklypų arba pačiuose sklypuose, todėl yra būtini žemės sklypų savininkų sutikimai. Ne visais atvejais gyventojai sutinka“, – komentuoja jie.

Vilniaus vicemeras taip pat įvardija, kad direktyvai užtikrinti keblumų kelia ir savivaldybei priklausančios UAB „Vilniaus vandenys“ ribotas biudžetas.

„Nuo 2018 m. „Vilniaus vandenys“ infrastruktūros plėtrą vykdo pagal kvartalinių tinklų reitingavimą, kuriame paraiškas teikia sodų bendrijos ir fizinių asmenų grupės. Vidutiniškai vienerių metų reitingavimo paraiškų bendra vertė siekia apie 30 mln. eur., todėl, atsižvelgiant į ribotą biudžetą bei skiriamas investicijas kitoms visuomenei bei aplinkai svarbioms sritims, lėšos plėtrai gali būti skiriamos tik ekonomiškai efektyviausioms paraiškoms“, – teigia jis.

Iki 2022 metų pabaigos „Vilniaus vandenims“ įgyvendinus daugiau nei 20 infrastruktūros plėtros projektų, būtų įrengta apie 72 km vandentiekio tinklų ir 79 km nuotekų tinklų. Per trijų metų laikotarpį galimybę prisijungti prie vandentiekio tinklų gautų apie 2 000 namų ūkių, o prie nuotekų tinklų – 2 600 namų ūkių.

Direktyvos neįvykdymas

Jei Lietuva iki 2023-ųjų neįvykdys ES direktyvos, šaliai gali tekti mokėti baudas. Kokios jos bus – dar nežinoma.

REKLAMA

„Mes reguliariai komisiją informuojame apie pažangą. Pasakojame, kokius žingsnius vykdome, kaip mums sekasi ir ką planuojame toliau daryti. Tai suėjus tam terminui tikimės, kad viskas bus tvarkoje, o jei nepavyks, tai čia EK kompetencijoms spręsti. Mums būtų sunku atspėti.

Viena aišku, kad jei yra galimybė išsitaisyti pažeidimą, reikia tai padaryti ir nelaukti sankcijų ir bandyti pasiekti reikalavimus“, – sako I. Viliūnas.

Aplinkos ministerija, nuo 2017 m. skiria dotacijas savivaldybėms pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) ir iš Aplinkos apsaugos rėmimo programų (AARP). Bendrai iš šių programų skirta apie 7 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
P
Pensininkas
2021-05-08 14:32:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skirtus pinigus isvogete,o dabar pradejote sneketi apie baudas.Anekdotas.
Atsakyti
-3

A
Ale
2021-05-08 15:19:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prisijungimas prie nuotėkų sistemos brangus malonumas, priklausomai nuo ilgio reik klot tūkstančius,pasiturintys seniai prisijungę, o ypač iš pensijos niekaip,, vietoj pagelbos tik baudos, kiek nori apdek baudomis žmogus neisstenks prisijungti, o dar tam reikalui europinės lėšos issvaistytos buvo.
Atsakyti
-8

A
Aa
2021-05-08 15:26:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turtingi prisijungę, nepasiturintys grasindami baudomis, vieto pagelbos, apkrauk kiek nori baudomis tie žmonės neprisives, nes labai brangu, o dar savo laiku europos pinigai buvo iš švaistyti, o dabar grasina.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų