Aktualijos

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau ministerija teigia, kad klausimui spręsti prireiks naujų derybų, pirmadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc.

1791 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3-osios Konstitucija – verta pasididžiavimo, ir Lietuvoje vis dažniau laimi požiūris, kad negalima atsisakyti bendro paveldo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kalbėdama bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjime pirmadienį ji pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji rašytinė Konstitucija pasaulyje.

Į sveikatos pasaugos viceministrės Živilės Simonaitytės pasisakymus apie ypač blogą epidemiologinė situaciją Vilniaus regione ir čia didinamas skiepų apimtis buvęs Vyriausybės ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius sureagavo nevienareikšmiškai.  Kaip teigė jis savo feisbuko paskyroje, Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai šiuo atveju kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Privačius keleivių pavėžėjus siūloma laikyti neblaiviais, jei alkoholio koncentracija juose viršys nulį promilių.   Griežtinti pavėžėjų veiklą siūlantis konservatorius Jurgis Razma, Seime registravęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, sako, kad tokiems vairuotojams turi būti taikomos tokios pat  taisyklės, kaip ir, pavyzdžiui, taksi automobilių.

Europoje ir Lietuvoje vis augant vakcinacijos tempams, vis dažniau kalbama apie „Imuniteto pasą“, kuris suteiktų daugiau galimybių laisviau judėti.

Pirmadienį Vakarų Lietuvoje prasideda pėstininkų brigados „Žemaitija“ dragūnų bataliono būrių vertinamosios lauko taktikos pratybos „Stiprus drakonas 2021“. Jų tikslas – įvertinti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių parengtumą, veikti manevrinių pėstininkų kuopų ir paramos būrių sudėtyje, pranešė kariuomenė. Pratybose dalyvaus apie 500 karių, jos vyks Darbėnų seniūnijos apylinkėse, Nemirsetoje ir Palangoje.

Pirmadienį į klases po keturių su puse mėnesio pertraukos grįžta šalies abiturientai. Kaip numato Vyriausybės, sveikatos apsaugos ir švietimo ministrų sprendimai, kontaktiniu būdu dvyliktokams turės būti vykdoma daugiau nei pusė visų pamokų, jos gali būti organizuojamos pamainomis. Moksleiviai, pedagogai visą laiką privalės dėvėti veido kaukes, išskyrus išimtis dėl sveikatos.

Pasaulyje stipriai pabrangus metalui bei plastikui ir dėl to brangstant technikai, prastų žinių gyventojams turi ir baldininkai. Medienos kainos taip pat šovė į viršų, tad Lietuvos gamintojai už žaliavas moka ir penktadaliu daugiau. Taip nutiko, nes stipriai išaugo medienos poreikis visame pasaulyje, koją kiša ir transportavimo iššūkiai. Dėl to gali brangti ir baldai parduotuvėse.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Kretingoje vykdant Vilniaus gatvės tyrimus, giliausiame 17-18 amžių kultūriniame sluoksnyje archeologai aptiko unikalų radinį – manoma, vyrišką gerai išsilaikiusį žiedą, kuriame įspausta monograma IHS, sekmadienį  pranešė portalas lrytas.lt.   „Manau, kad šis žiedas primena pirmuosius Kretingoje įsikūrusius pranciškonus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos ir Lenkijos  vieningumas ir solidarumas ypač svarbus siekiant užtikrinti regiono saugumą, Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Tai šalies vadovas pabrėžė dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime, per kurį jie aptarė politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Sujudimas prie turgelių ir parduotuvių – Motinos dieną žmonės plūsta gėlių. Vieni tikina, kad mamas lankys, nes šios – skiepytos, kiti atviri – keliones pas brangiausią žmogų planuoja ir be skiepo. Atsirado ir tokių, kurie nusprendė pasveikinti ne savo mamas ir gėles perdavė senelių namuose gyvenančioms vienišoms moterims. Graži iniciatyva plito dešimtyje miestų. Motinos dienos proga sveikina ir Prezidentas su pirmąja ponia. Prie gėlių turgelio sostinėje – tikras sujudimas.

Vilniuje palaidotas Kęstutis Glaveckas. Seimo narys amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse šalia kitų Kovo 11-osios akto signatarų. Su K. Glavecku atsisveikino ne tik šeimos nariai, parlamentarui surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės, kuriose atsiminimais dalinosi velionio kolegos. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir K. Glavecko žmona. Kovo 11-osios akto signataro Seimo nario Kęstučio Glavecko urna išnešama iš Vilniaus laidojimo rūmų.

Vilniuje palaidotas Kęstutis Glaveckas. Seimo narys amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse šalia kitų Kovo 11-osios akto signatarų. Su K. Glavecku atsisveikino ne tik šeimos nariai, parlamentarui surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės, kuriose atsiminimais dalinosi velionio kolegos. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir K. Glavecko žmona.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Sekmadienį į paskutinę kelionę palydėtas 72-ejų Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Jis palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse. K. Glavecką į paskutinę kelionę palydėjo šeima, politikos bendražygiai ir kolegos. Laidotuvėse skambėjo atsisveikinimo žodžiai, juos perskaitė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, kalbėjo Eugenijus Gentvilas.

Socialdemokratai rėžė Vyriausybei – kai kurios pandemijos valdymo priemonės neadekvačios, diskriminuojančios ir žalojančios psichiką. Jų teigimu, mokyklų durų užrakinimas metų laikotarpiui atsilieps Lietuvos ateičiai, o Vyriausybės priimti sprendimai uždaryti kai kurias parduotuves dalį verslo tiesiog žlugdė.

Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.   Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Sekmadienį palaidotas ilgametis Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų Kęstutis Glaveckas. Mirtis jį pasiglemžė penktadienį, politikui buvo 72 metai. Sekmadienio popietę urna su velionio palaikais buvo išnešta iš Vilniaus laidojimo rūmų grojant pučiamųjų instrumentų orkestrui. Velionis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Vilnius ir Lietuva neįsivaizduojami be stiprios lenkų bendruomenės ir jos gyvybingo kultūrinio gyvenimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pabrėžusi, kad Vilniaus lenkų kultūros namuose jau du dešimtmečius veikia per 30 Lietuvos lenkų organizacijų. I. Šimonytė teigė neabejoju, kad po rekonstrukcijos jų galės įsikurti dar daugiau. „Kiekvienuose namuose pasitaiko ir ginčų, bet šiandien esu čia, kad dar kartą pakviesčiau atvirai kalbėtis visomis temomis.

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.

Vyriausybei leidus nuo gegužės 3-osios atverti visas ne maisto parduotuves turgavietėse ir uždarus paviljonus, prekybininkai teigia esantys pasiruošę atnaujinti darbą ir žada vykdyti visus nurodymus dėl žmonių saugumo.   Tačiau prekeivius vienijančių asociacijų vadovai teigia dar nežinantys, ar galės dirbti ir savaitgaliais.   „Turime išsiaiškinti, nes dar ir patys nematome aiškumo.

Rokiškio rajone rastas vienintelis toks Lietuvoje ankstyvojo bronzos amžiaus durklas. Sensacingas radinys net 4000 metų senumo ir tai tapo neginčijamu įrodymu, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę. Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta.

Europos Komisija Lietuvai rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Ekspertai teigia, kad darbo rinkoje ir ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, tad iššūkių kyla ne tik dėl darbingo amžiaus ilginimo, bet ir dėl to, kad daugiau nei pusė dabartinių darbuotojų ateityje privalės keisti profesiją.

Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų apibrėžta mobingo sąvoka, o darbdaviams grėstų baudos, jei darbuotojai pasiskųstų patiriantys užgauliojimus, engimą, diskriminaciją… arba įrodytų, kad jiems skiriamos nepagrįstai sunkios užduotys ar kritika, nuolat nepatogiu laiku skiriami laisvadieniai ar atostogos.

Dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra puikūs, o pamatinis jų akmuo – Gegužės 3-iosios Konstitucija, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Vilniuje sekmadienį priėmusi Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį) Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos svarbą visai Europai.

Greičiau nei žmogaus akis taršą nustatantys davikliai, lokomotyvai robotai ir fantastinius filmus primenantys milžiniškų kranų simuliatoriai. Pasitelkę tokias technologijas darbuojasi Klaipėdos uostininkai. Kviečiame išvysti technologijas, kurias realybėje gali pamatyti tik griežtą patikrą įveikę žmonės. Klaipėdos jūrų uosto direkcijoj verda darbas. Budintys dispečeriai reguliuoja, kur švartuojasi į uostamiestį atvykstantys laivai.

Sekmadienį Vilniuje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas  Mateuszas Morawieckis paragino lenkų kilmės Lietuvos gyventojus skiepytis nuo COVID-19.  Jis pabrėžė, kad nuo to, kaip veiksmingai bus susidorota su šia liga, priklausys  ekonomikos ateitis, ūkio augimas. „Kalbėdamas čia, Vilniuje, noriu labai karštai pakviesti ir Lenkijos gyventojus, ir Lietuvoje gyvenančius lenkus, kuo greičiau pasiskiepyti, kai tik turėsite tokią galimybę.

Kamuoja čiaudulys, kosulys, peršti akis, – šiomis dienomis pajutę tokius simptomus kai kurie tautiečiai galvoja, ar tik nereikia pasidaryti koronaviruso testo. Tačiau šalia kovido, jau prasidėjo žiedadulkių metas, laukia pats pikas, todėl šienlige sergantiems žmonėms jau dabar tenka apsišarvuoti kantrybe ir pulti į kovą su žiedadulkėmis.

​​​​​​Negalią turintys žmonės neretai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje – darbdaviai jų nenori, nes bijo dėl darbo rezultatų ar nori išvengti papildomų atsakomybių įrengiant specialiai jiems pritaikytą darbo vietą. Kasmet iš subsidijų skirtų įrengti darbo vietas neįgaliesiems ne maža dalis lieka nepanaudota ir neįgaliųjų įdarbinimo problema išlieka aktuali. Užimtumo tarnybos duomenis,  balandžio 1 d. registruota 18 tūkst. ieškančių darbo negalią turinčių žmonių.

Sekmadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos premjeru. Abiejų šalių atstovai teigė pastebintys intensyvėjančią Rytų retoriką ir teigė, kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos požiūris į Kremlių yra vieningas. Sekmadienį premjerė I. Šimonytė Vyriausybės rūmuose susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir jo vadovaujama delegacija.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6181 žmogus, antrą – 7836, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 691 tūkst. 343 asmenys, abiem – 303 tūkst. 295. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 49,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,3 proc. – 70–79 metų gyventojų ir 46,2 proc. – 60–69 metų gyventojų. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, trims – 70–79 metų. Du priklausė 50–59 metų grupei, po vieną – 40–49 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3950 žmonių.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 949 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje per parą atlikti 9527 molekuliniai (PGR) ir 7407 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Prezidentas, Seimo pirmininkė ir premjerė sekmadienį pasveikino mamas su Motinos diena. „Brangios mamos, Jūs esate tas gyvybės siūlas, kuris suneria skirtingas kartas ir dovanoja mums viltį. Esate palaimintos. Didžiuokitės savo vaikų pasiekimais, nes Jūs to nusipelnėte!“ – teigiama prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės sveikinime.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, pagal kurias visi apdraustieji medicininės reabilitacijos paslaugas gaus nemokamai. Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta, kad medicininės reabilitacijos paslaugos apdraustiems asmenims bus teikiamos pagal indikacijas bei biosocialinių funkcijų sutrikimo ar ligos sunkumo laipsnį, nepaisant jų socialinės grupės. Taip pat nustatyta, kad už medicininės reabilitacijos paslaugas bus mokama 100 proc.

Būna ir taip – gyveni, planuoji naujus pirkinius, o vieną dieną sužinai, kad turi sumokėti šimtus eurų už jaunystėje padarytus nusižengimus. Nors, regis, nuobaudos už nusižengimus gyventojus turėtų pasiekti per ne daugiau nei dvejus metus, antstoliai aiškina, kad toks senaties terminas skolininkams gali ir negalioti. Antstoliai įspėja, kad net ir prieš kelias dešimtis metų įgytos skolos niekur nedingsta ir baudas vis vien anksčiau ar vėliau teks sumokėti.

Valdantieji užsimojo pakeisti prieš ketverius metus valstiečių įvestus alkoholio ribojimus. Konservatorių, liberalų ir laisviečių akiratyje – amžiaus jauninimas, pardavimo laiko ilginimas ir reklamos atlaisvinimas. Netrukus planuojami pakeitimai keliaus į Seimo salę. Visgi ne visi koalicijos nariai pritaria laisvinimams ir tikina, kad alkoholio prekybą būtų galima reguliuoti dar griežčiau. Valdantieji dėl alkoholio ribojimų buvo sudarę darbo grupę.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Seime diskutuoja dėl to, kaip po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuris merų rinkimų tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, sureguliuoti tiesioginius merų rinkimus, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo trečiąjį, kompromisinį  Konstitucijos pakeitimų dėl merų rinkimų variantą – merų, tarybos narių rinkimus, jų modelius būtų galima nustatyti įstatymu.

Šis pavasaris augalams šykšti saulės ir šilumos. O pirkėjai jau dairosi pirmųjų žiedų. Kas atlaisvinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių skuba tvarkyti giminių kapus, kas jau dairosi pirmųjų lietuviškų narcizų ir tulpių. Kol kas gėlių augintojai daugiausiai siūlo našlaites. Nors turguose jau žydi ir pelargonijos, gvazdikai, begonijos ir pirmosios surfinijos. Ramūno Valantino šeimos ūkio kūrenamuose daržovių šiltnamiuose tarp ridikėlių ir salotų lysvių pūpso ir keliolika tūkstančių našlaičių.

Saulėtą šeštadienio popietę Vilniuje atsisveikinama su Seimo nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, vienu iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų Kęstučiu Glavecku.  Naujienų portalas primena, kad K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje, eidamas 72-uosius metus.

Prezidentūros užsakymu atlikta visuomenės apklausa stipriai supykdė specialistus. Apklausoje klausta gyventojų nuomonės apie vadinamąją Stambulo konveciją, tačiau, kaip sako specialistai, klausimas buvo suformuotas taip neprofesionaliai, kad apklausos dalyvius galėjo suklaidinti. Negana to, kad apklausa neatspindi visuomenės nuomonės, specialistai pasigenda ir pačio prezidento pozicijos Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu.

Didmiesčiams linkstant iki vasaros atostogų nebegrąžinti 5–11 klasių moksleivių į klases, dauguma kitų savivaldybių dėl to dar neapsisprendė ir laukia detalesnių Vyriausybės išaiškinimų dėl testavimo, taip pat moksleivių tėvų nuomonės.

Kas skuba tvarkyti artimųjų kapų po žiemos, kas naudojasi panaikintais judėjimo ribojimais ir važiuoja lankyti kapų kone per visą Lietuvą. Rankomis trina gėlėmis prekiaujantys verslininkai – prie kapinių vos spėja sukti. Našlaitėmis ir skintomis chrizantemomis prie senųjų Panevėžio kapinių vartų prekiaujanti Teresė vos spėja suktis. Pirkėjai vieną po kitos dėžutėmis perka gėles kapams sodinti. „Šiandien pati perkamiausia diena, tikriausiai saulutė viską daro.

Atvėrę tarpukarinį bankininkams priklausiusį seifą, jame aptiko keliasdešimt ypač senų, įmantriaI įrištų ir net paauksuotų, antrą šimtmetį skaičiuojančių knygų. Kas ir kodėl čia jas saugojo – mįslė ir patiems bibliotekininkams. Kas glūdi už mažų durelių – visada žadino smalsumą, bet raktų nebuvo, tad ilgus dešimtmečius nieks vidun ir nežvilgtelėjo.

Vilniui pradėjus skiepyti daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių kolektyvus, dirbantys kitose savivaldybėse susidūrė su klausimu – jei vakcinuotis Vilniuje leidžiama, ar galima skiepui registruotis ir toje savivaldybėje, kurioje gyveni? Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad didelių įmonių kolektyvai nėra prioritetinėje eilėje, tad juos vakcinuoti galima tik tokiu atveju, jei vakcinų lieka.

Gera žmonių savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Nors aktyvus judėjimas išties gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų, medikai vis dažniau beda pirštu į sumenkusį sportuojančių asmenų skaičių, todėl žmonės rizikuoja susidurti su galimomis sveikatos problemomis. Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.