Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

REKLAMA

Vykstančios įnirtingos paieškos Europoje dėl siekio atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energetikos išteklių, dar kartą priminė, kad Kipro vandenyse slypi neišnaudoti dujų telkiniai, rašo „Politico“.

Tačiau dešimtmečius trunkantis konfliktas tarp Turkijos, Kipro ir Graikijos, kuris kilo dar 1974 m., kai turkų karinės pajėgos įsiveržė į Kiprą, užkerta kelią pastangoms ištirti, o vėliau ir išgauti Viduržemio jūroje esančias gamtines dujas.

Turkija tvirtina, kad visas pelnas, uždirbtas iš šios salos dujų išteklių, turi atitekti Kipro turkų bendruomenei, be to, Ankara siekia, kad dujų tiekimas į Europą būtų užtikrinamas jas eksportuojant per Turkijos teritoriją. Visgi Atėnai su tuo nesutinka – jų siekis užtikrinti, kad dujos tekėtų per Kiprą ir Graikiją.

REKLAMA

Svarbu įsidėmėti, kad dujų atsargų eksportas iš Izraelio, Egipto ir Libano taip pat yra įtrauktas į derybas, tačiau galutinis rezultatas atsidūrė aklavietėje.

Iš pradžių buvo viliamasi, kad dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje susivienijusios Vakarų valstybės pamirš bet kokias praeities nuoskriaudas ir Europai galiausiai pavyks ištrūkti iš rusiškos energijos priklausomybės pančių, o Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pradėtas karas nebus toliau finansuojamas.

Štai dar kovą Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis netgi susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, o tai pakurstė kalbas, kad tarp šių Bendrijos narių gali būti pasiektas konsensusas norint eksportuoti dujas iš Kipro.

Visgi taip nenutiko.

Po dviejų mėnesių R. T. Erdoganas nutraukė derybinius ryšius su ministru pirmininku K. Mitsotakiu, o Graikijos valdžios atstovai, motyvuodami Turkijos grasinimais, sustiprino karinę parengtį. Rodos, bet kokia viltis Turkijai ir Graikijai rasti bendrą susitarimą žlugo.

REKLAMA
REKLAMA

Rezultatas šiuo metu yra toks, kad, prabėgus 15-ai metų nuo pirmojo licencijavimo etapo dėl gamtinių dujų gavybos Kipre ir 11-ai metų nuo pirmojo didelio dujų telkinio atradimo saloje, ši valstybė grįžta į pradinį tašką. Vamzdynais netiekiamos ne tik gamtinės dujos, tačiau taip pat nėra priimta bendrų sprendimų, kaip jas būtų galima sujungti su regione turimais rezervais, be to, nėra aišku, kaip dujos pasiektų pačią Europą.

Tačiau Kipro valdžios atstovai net nesistebi, kad optimistiški planai atkurti tarpvalstybinius santykius su Turkija galiausiai buvo pasmerkti žlugimui.

„Mes nesame naivūs, kad pradėtumėme tikėti, jog Ankaros valdžios atstovai per vieną naktį pakeis savo požiūrį dėl Graikijos ir Kipro, turint omenyje istorinius įvykius ir apskritai esamą ryšį su Turkija“, – kalbėjo Kipro užsienio reikalų ministerijos vyresnysis pareigūnas Kornelios Korneliou.

Tuo metu kipriečiai sunerimę, kad įtampa, kurią sukuria Graikijos ir Turkijos nesutarimai, gali atgrasinti energetikos bendroves tęsti tolesnes investicijas ir gamtinių dujų išteklių tyrinėjimus šalyje, tad tai užkirs kelią padidinti valstybės biudžetą, kuris būtų papildytas eksportuojant iškastinį kurą. Kiprui prekyba gamtiniais energijos ištekliais šiuo metu yra svarbi dar ir dėl to, kad šalis nutraukė verslo ryšius su Rusija.

REKLAMA
REKLAMA

„Energetika galėtų tapti kertiniu akmeniu, sustiprinančiu tarpvalstybinius ryšius su šalimis, patiriančiomis politinį spaudimą, pavyzdžiui, Kipru ir kitomis valstybėmis. Tačiau dabartinė situacija tik papildė kilusio konflikto [tarp Turkijos ir Graikijos] knygą dar vienu skyriumi“, – teigė Taikos tyrimų instituto Osle Kipro centro atstovas Harry Tzimitras.

Seni konfliktai atvėrė kelią naujoms kovoms

Turkijos invazija Kipre padalijo salą į de facto Šiaurės Kipro Turkų Respubliką, kurią pripažįsta tik pati Ankara, ir Kipro graikų valdomą teritoriją pietinėje dalyje, kuri yra laikoma Europos Sąjungos dalimi ir tarptautiniu mastu įvardijama kaip Kipro Respublika.

Nuo to laiko, kai konfliktas buvo įšaldytas, sprendžiami ne tik klausimai, susiję dėl jūros sienos ribų, bet ir aiškinamasi, kam priklauso gamtiniai ištekliai.

Šie nesutarimai tarp Graikijos ir Turkijos dar labiau paaštrėjo, kai Kipras suteikė teisę bendrovėms pradėti gamtinių dujų paieškas savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Galiausiai 2011 m. buvo atrastas „Afroditės“ dujų telkinys, tačiau Turkija perspėjo Kiprą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų šiuose vandenyse ir pasiuntė savo šalies laivus tolimesniems tyrinėjimams, o šalia jų dislokavo karo laivus. 2019 m. Europos Sąjunga savo ruožtu Turkijai už neteisėtus gręžinius šalia Kipro krantų skyrė sankcijas.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, kad daugelis energetikos įmonių siekia užsidirbti iš gamtinių išteklių, esančių Kipre, tačiau, prabėgus metams, didelių turtų niekam taip ir nepavyko susikrauti.

Visgi energetikos bendrovės „ExxonMobil“ ir „Qatar Energy“ siekia bendromis pastangomis išgauti Kipro vandenyne esančias gamtines dujas. Kaip teigė Kipro energetikos, prekybos ir pramonės ministrė Natasa Pilidė, jau yra numatomas ir kitų energetikos bendrovių – „Eni“ bei „Total“ – susitikimas.

Be to, Kipras tikisi, kad sudarytas konsorciumas, kuriam vadovauja bendrovės „Chevron“ atstovai, pasiūlys strategines dujų gavybos idėjas „Afroditės“ telkinyje.

„Itin svarbu paspartinti vykdomas programas, susijusias su angliavandenilių gavybos technologijų plėtra rytiniame Viduržemio jūros regione ir gamtinių dujų, kaip pereinamojo laikotarpio kuro, naudojimu iki 2050 m.“, – kalbėjo Kipro ministrė.

Teigiama, kad pradėtas gręžimo procesas vandenyne leistų sužinoti, kiek gamtinių išteklių slypi Kipre, taip pat atvertų kelią diskusijoms, kaip būtų galima eksportuoti dujas iš šios salos. Be to, labai svarbu, kad tokio tipo projektai, susiję su gamtinių dujų gavyba, būtų ekonomiškai naudingi.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš galimų sprendimų – dujas iš „Afroditės“ telkinio eksportuoti į Egipto terminalą. Štai Graikijos kompanija visai neseniai Kipro atstovams pateikė pasiūlymą. Jų teigimu, iš Izraelio išgaunamos dujos, pasitelkiant dujų vamzdynus, galėtų atitekėtų iki Kipro, o šalia salos būtų pastatytas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų terminalas. Vėliau ši gamtinė žaliava būtų perduodama Europai.

Taip pat egzistuoja ir dar vienas pasiūlymas dėl alternatyvaus, pigesnio dujotiekio, kuris į derybų procesą įtrauktų ir Turkiją. Ši idėja atsirado po to, kai Turkijos ir Izraelio santykiai tapo kur kas diplomatiškesni.

„Kam mums reikia tokių krizinių laikotarpių kaip karas Ukrainoje arba žemės drebėjimai, kurie primintų, kad mums reikia išspręsti savo problemas? Kalbant apie situaciją dėl energijos išteklių gavybos Viduržemio jūros regione, egzistuoja tam tikri geopolitiniai ir ekonominiai aspektai, kurie daro įtaką šio energetikos projekto įgyvendinimui“, – kalbėjo Turkijos ambasadorius Atėnuose Burakas Ozugerginas.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, jis pridūrė, kad Turkija taip pat turėtų būti įtrauktą į gamtinių dujų paieškos ir gavybos procesą.

„Esame ne tik itin svarbus šios veiklos centras, bet taip pat didelė rinka“, – kalbėjo B. Ozugerginas.

Pastarosiomis savaitėmis Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu minėtą poziciją kartojo vis dažniau, pridurdamas, kad, jei Izraelis nuspręstų eksportuoti dujas į Europą, Turkija turėtų būti vienintelė valstybė, galinti nukreipti gamtinius išteklius kitiems rinkos dalyviams.

Tuo metu Kipro energetikos ministrė skundėsi dėl esamos situacijos, mat iki šiol tebesitęsianti nežinomybė pakenkė ne tik Kiprui, bet ir tarptautinės bendruomenės nariams.

„Būtų puiku visos šios diskusijos metu surasti galimą Kipro problemos sprendimo būdą, kuris leistų išnaudoti visas regiono galimybes, į tai įtraukiant ir kitas valstybes. Tokios pat problemos, susijusios su geopolitiniais ir ekonominiais klausimais, egzistavo ir dėl „EastMed“ dujotiekio, dabar nesutarimų atsiras ir dėl dujų tiekimo iš Izraelio į Turkiją“, – teigė N. Pilidė.

REKLAMA
REKLAMA

Politinis žaidimas

Susiklosčiusi situacija gali būti įtempta ir dar dėl vienos priežasties – 2023 m. Graikijoje, Turkijoje ir Kipre vyksiančių rinkimų. Ir tik nedaugelis tikisi, kad po jų įtampa tarp Atėnų ir Ankaros galiausiai atslūgs.

„Rinkimų kampanijos gali būti paremtos piktnaudžiavimu. Galbūt ciniška tai sakyti, tačiau ar jūs nemanote, kad yra šiek tiek per lengva priekaištauti dėl „turkų agresijos“ tuo pat metu, kai trečiosios šalys turi priimti svarbius sprendimus dėl diplomatinių santykių plėtojimo su Turkija?“ – klausė B. Ozugerginas.

Tuo metu kipriečiai kaltina Turkiją dėl to, kad ši prieš įvyksiančius 2023 m. rinkimus net neketina spręsti įsisenėjusių nesutarimų dėl energetikos, taip pat nesiryžta užmegzti pokalbių su pietine Kipro dalimi.

„Pavojus gali kilti dėl bandymų de facto sukurti tokias situacijas mūsų jūros teritorijoje arba sausumoje, kurios pražudytų bet kokią galimybę atnaujinti derybas Kipro problemos akivaizdoje‘, – kalbėjo Kipro užsienio reikalų ministerijos vyresnysis pareigūnas K. Korneliou.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek anksčiau šiais metais Kipro užsienio reikalų ministras pristatė ne vieną idėją, kaip būtų galima išspręsti nesutarimus su Turkija ir galiausiai atnaujinti taikos derybas su Kipro turkais. Visgi pasiūlyti sprendimo būdai nepasiteisino.

„Turkija vis dar svarsto apie pasiūlytas priemones. Labai tikiuosi, kad Kipro turkai tai rimtai įvertins“, – kalbėjo N. Pilidė.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų