Aktualijos

Per uždarą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį viešbutyje Vilniaus rajone rastą, kaip įtariama, slapta garsą įrašantį rašiklį tirs ekspertai. Eltos žiniomis, tokia ekspertizė jau paskirta. Ekspertams iškelti klausimai dėl rasto įrenginio veikimo principų ir t. t. „Ikiteisminis tyrimas yra dėl, įtariama, neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti (pagal Baudžiamojo kodekso 295 str.

Lietuvos pasieniečiai penktadienį prie sienos su Baltarusija vėl nefiksavo nė vieno neteisėto migranto – neteisėtų migrantų neapgręžta jau 15 parų iš eilės. Tuo metu Latvijoje penktadienį buvo apgręžti 167 neteisėti migrantai. Su jų antplūdžiu susiduriantys Latvijos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 89 užsieniečius. Trečiadienį šios valstybės pareigūnai apgręžė 105, antradienį – 64, parą prieš tai – 77 migrantus.

Socialdemokratams žadant per mėnesį apsispręsti dėl galimų pokyčių koalicijoje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad šiuo metu valdančioji dauguma yra pakankamai tvirta. „Mes nei patenkinti, nei nepatenkinti. Yra vietų, kur patenkinti esame, yra sprendimų, tokių, kur mums tinka, patinka, bet yra ir tokių vietų, kur nesmagu. Pavyzdžiui, aiškintis dėl kažkokių svetimų reikalų. Būtų geriau nesiaiškinti.

Šeštadienio naktį Domeikavoje (Kauno raj.) degė butas. Žmonės nenukentėjo. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, šeštadienį prieš 2 val. nakties gautas pranešimas, kad Domeikavos kaime, Vandžiogalos plento gatvėje matomi dūmai. Atvykus ugniagesiams, butas 1 aukšte degė atvira liepsna, bendrabučio tipo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos buvo uždūmintos.

Sostinėje šeštadienį šurmuliuos gausybė sporto ir kultūros renginių – nuo Europos muziejų nakties ir festivalio „Vilnius Mama Jazz“ iki Vilniaus pusmaratonio bei Laimingo jaunimo dienos. Sostinės muziejai ir galerijos šeštadienį lankytojus priims nemokamai iki vėlyvo vakaro – vyks ekskursijos, edukacijos ir specialūs renginiai įvairiose miesto kultūros erdvėse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šeštadienį dalyvaus tarptautiniame GLOBSEC forume Prahoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), forumo diskusijoje „Pergalė Ukrainai, Europai ir pasauliui: kas yra būtina?“ K. Budrys ragins ne tik tęsti, bet ir stiprinti politinę, ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai. Forumo paraštėse ministras taip pat dalyvaus Europos istorinei atminčiai skirtame renginyje.

Lietuvoje šį savaitgalį numatomi gan šilti, tačiau vietomis lietingi orai. Plačiau apie orus vakar kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija. Šeštadienio naktį nelis. Vietomis rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra 5–10 laipsnių šilumos. Dieną vietomis, didžiausia tikimybė šiaurės rytiniuose rajonuose, trumpas, nedidelis lietus. Vėjas vakarinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra 18–23, pajūryje 13–17 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis.

Reta, bet labai pavojinga liga – paveldima angioedema. Apie ją galima nieko neįtarti, kol staiga neprasideda gyvybiškai grėsmingi tinimai. Dažnai ši liga gali būti supainiojama su alergija arba apendicitu. Skaičiuojama, kad šia reta, tačiau pavojinga liga Lietuvoje serga vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau nors yra paveldima, ja nebūtinai turi sirgti tėvai – žmogui ji gali pasireikšti visiškai netikėtai.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) penktadienio vakarą pranešė, kad yra gavusi pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą Registrų centre nutekėjus Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registruose tvarkomiems duomenims ir dėl to pradėjo tyrimą savo iniciatyva. VDAI pranešė, kad atskiri asmenų skundai nebus nagrinėjami, o visuomenė apie tyrimo rezultatus bus informuota, kai tik bus priimtas sprendimas.

Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmeta tiesmukišką Rusijos dezinformacijos kampaniją ir melagingus teiginius, remiamus Baltarusijos, po oro erdvės pažeidimų Šiaurės ir Baltijos regione, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Valstybių partnerių diplomatijos vadovai taip pat smerkia Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Latviją bei kitas valstybes regione.

NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje sąjungininkai aptarė pasirengimą artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui, kolektyvinės gynybos stiprinimą, gynybos finansavimo didinimą bei ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimą. Pastarieji du faktoriai, kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, yra būtini norint užtikrinti NATO bendrą saugumą.

Lietuvos teisėsaugininkai sutriuškino dvi stambias kontrabandininkų grupuotes, balionais per sieną gabenusias cigaretes, kuriose dešimtys nusikaltėlių. Šalies politikai aiškino, kad kontrabandą organizuoja Lukašenkos rėžimas siekdamas kenkti Vilniaus oro uostui ir Lietuvai. Beveik pusė šią savaitę sulaikytų įtariamųjų – kontrabandininkams talkinę Lietuvos pareigūnai. Sulaikyti piktnaudžiavimu tarnyba įtariami trys pasieniečiai ir dešimt policininkų.

Penktadienį magistralėje užfiksuotas gerokai leistiną greitį viršijęs „Range Rover“, kurį galimai vairavo „Nemuno aušros“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Vaizdo medžiaga savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ pasidalino komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas. „Šiandien apie 15 val. atidūs vairuotojai magistralėje Kaunas-Klaipėda maždaug ties Ariogala ir Baukiais pastebėjo skrendantį Remigijų Žemaitaitį.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl neteisėto prisijungimo ir galimo Registrų centro duomenų pasisavinimo, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, jog prašys šaukti neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. „Kyla klausimas, ar nebuvo tikslingai renkami duomenys apie valstybės politikus, žvalgybos pareigūnus ir kitus asmenis.

Briuselyje vėl svarstoma, kas galėtų kalbėti su Kremliumi, ir tarp pavardžių – Angela Merkel, Mario Draghi bei Alexanderis Stubbas. Tik klausimas, ar Europai reikia Putino „užkalbėtojo“, kai pati Rusija vis aiškiau renkasi ne dialogą, o spaudimą ir grasinimus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

NATO sąjungininkai ir gynybos pareigūnai penktadienį neslėpė, kad yra suglumę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, jog jis nusiųs 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją, nors vos prieš kelias savaites įsakė išvesti iš Europos tiek pat karių. Visiškas nuomonės pasikeitimas įvyko po kelių savaičių, per kurias D. Trumpas ir jo administracija vis kalbėjo apie tai, kad mažins, o ne didins JAV karinį buvimą Europoje.

 eismui pripažinus buvusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kol kas per anksti aptarinėti galimybę atimti iš jo generolo laipsnį. Vis dėlto, šalies vadovas pažymi, jog jam dėl dabartinės situacijos yra liūdna ir apmaudu.  „Tai tikrai per ankstyvas klausimas (ar būtų svarstoma atimti iš V. Rupšio generolo laipsnį – ELTA). Man labai apmaudu, sakyčiau, žmogiškai apmaudu, kad taip yra.

Generalinė prokuratūra penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl trečiųjų šalių neteisėtų bandymų prisijungti prie valstybės duomenų registrų. Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad šis incidentas kelia rimtų klausimų dėl valstybės duomenų saugumo.

Šalies vadovai neturėtų pranešti apie kiekvieną šalies oro erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį, tai turi daryti kariuomenė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš nesuprantu, kodėl šalies vadovai turi skelbti apie kiekvieną droną, nes tai geriausiai gali padaryti kariuomenė, kuri turi informaciją čia ir dabar, iš pirmų lūpų. Ir, tiesą sakant, jie ir turėtų tai daryti“, – LNK žiniose penktadienį kalbėjo jis.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai nebuvo pats sėkmingiausias Lietuvos diplomatijos vadovo pasisakymas. „Tai ne pats sėkmingiausias Kęstučio Budrio pasisakymas ir turbūt ponas Budrys saugumo ekspertas nugalėjo poną Budrį ministrą.

Vilnius ir keli Lietuvos rajonai atsidūrė beprecedenčio oro pavojaus režime. Kariuomenei išsiuntus tikrą įspėjimą dėl dronų grėsmės, pavojaus lygis nuo geltono netrukus pakeltas iki raudono – žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas.

Sukčiai vis dažniau aukų ieško ne tik skambučiais ar SMS žinutėmis, bet ir socialiniuose tinkluose. Jie kuria netikras reklamas, apsimeta bankų vadovais ar finansų ekspertais ir vilioja žmones investuoti. Specialistas įspėjo, kad tokios schemos tampa vis sudėtingesnės, greitai tai bus labai sunku atskirti.

Pastarųjų dienų dronų incidentai Lietuvoje sukėlė nerimą visuomenėje. Dalyje šalies rajonų buvo paskelbtas oro pavojus, įtariamo bepiločio orlaivio paieškos vykdomos iki šiol. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, penktadienį Varėnos rajone nutraukta galimo drono paieška. Pasak jos, nors objektas nerastas, kariuomenė nebemato prasmės tęsti paiešką. Tuo metu, oro erdvę pažeidusių galimų dronų paieška toliau vykdoma Utenos rajone.

 Šią savaitę skirtingose šalies vietose tarnyboms du kartus skelbus oro pavojų, dalis švietimo įstaigų sureagavo netinkamai, todėl savivaldybės raginamos peržiūrėti veiksmų, kurių reikėtų imtis panašiose situacijose, algoritmus bei su jais bus supažindinti visą švietimo bendruomenę, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  „Į šią savaitę paskelbtus oro pavojus didelė dalis mokyklų reagavo tinkamai ir atsakingai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nenustatė pažeidimų dėl Seimo Kultūros komiteto biuro darbuotojų viršvalandžių, politikams svarsčius LRT įstatymo pataisas. Inspekcija BNS penktadienį informavo apie baigtą tyrimą. „Nedeklaruoto darbo atvejų nenustatyta. Nustatyta, kad viršvalandinis darbas buvo dirbtas dėl užsitęsusio komiteto posėdžio. Minėtas darbo laikas buvo tinkamai apskaitytas, o darbuotojams apskaičiuotas padidintas darbo užmokestis“, – teigė institucija.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nusiųsti į Lenkiją dar 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiki, jog tai bus ilgalaikis sprendimas.  „Mes girdėjome žinias iš Vašingtono šį rytą ar šią naktį. Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai taip pat yra karinė nauda ir JAV“, – žurnalistams Švedijoje teigė K. Budrys.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Užsienio reikalų ministrasKęstutis Budrys teigia, jog paramos Ukrainai klausimas negali būti paliktas tik kelių sąjungininkų atsakomybei. „Ukraina dabar gina pirmąją fronto liniją. Ir mes turime juos remti viskuo, ką turime. Tikimės, kad iki Ankaros viršūnių susitikimo bus sukurtas mechanizmas, kuris leistų paramą Ukrainai skirstyti tolygiai ir teisingai“, – Helsingborge, Švedijoje, penktadienį kalbėjo ministras. „Tai negali būti palikta tik kelių sąjungininkų atsakomybei“, – pabrėžė jis.

Lietuvoje didėjant socialinių tinklų bei juose skleidžiamų naratyvų įtakai, šalyje reikalinga institucija, kuri vykdytų socialinių tinklų platformų veiklą, juose skleidžiamos informacijos srautą bei galėtų atitinkamai reaguoti, bendradarbiaujant su kitomis, taip pat – ir teisėsaugos, institucijomis, sako „Repsense“ duomenų analitikos kompanijos vadovas Mykolas Katkus.  „Tai yra valios klausimas (…). Reikia valios, nes dezinformacijos lygis Lietuvoje yra stipriai padidėjęs.

Nors El Nino reiškinys šildo pasaulio klimatą ir prisideda prie globalios temperatūros augimo, klimatologas pabrėžia, koks iš tikrųjų yra jo poveikis Lietuvai. Pasirodo, jis priklauso nuo daugelio kitų atmosferos bei klimato veiksnių, todėl aiškių ir vienareikšmių orų pokyčių mūsų šalyje kol kas išskirti negalima.

Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizmą ketina priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką, patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kaip nurodyta VRM atsakyme Eltai, Lietuva pasirinko mišrią solidarumo įnašo formą – 50 proc. įsipareigojimų bus vykdoma perkeliant asmenis, likusi pusė – finansiniu įnašu. „Pagal šį sprendimą Lietuva priims 58 asmenis iš kitų ES valstybių narių, patiriančių migracijos spaudimą.

Teisėsaugos operacija, kurios metu buvo sulaikyta trylika policininkų ir pasieniečių, rodo, kad sistema valosi, o kontrabanda, korupcija ir veikimas prieš valstybę – nebus toleruojami, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.  „Ačiū sąžiningai dirbantiems pareigūnams, prokurorams ir visoms tarnyboms, kurios parengė ir įgyvendino didelio masto operaciją prieš kontrabandos balionais schemą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ragina mokyklų bendruomenes peržiūrėti algoritmus, kaip elgtis per krizinę situaciją. Taip ji kalbėjo po Nacionalinės švietimo agentūros organizuoto nuotolinio pasitarimo su savivaldybių švietimo skyrių ir ugdymo įstaigų vadovais, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos teigimu, susitikime dar kartą aptarta, kaip ugdymo įstaigos turėtų elgtis krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių skyrius nutarė į miesto merus kelti Šiaulių miesto tarybos nario ir skyriaus pirmininko Martyno Šiurkaus kandidatūrą. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienio vakarą per TS-LKD Šiaulių skyriaus visuotinį susirinkimą. Taip pat sutarta, kad M. Šiurkus ves partijos kandidatų sąrašą.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus apie sprendimą Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, kad tai yra viena efektyviausių atgrasymo priemonių regione. „Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė.

Trečiadienį į Lietuvą įskridęs dronas tarp vietinių gyventojų sukėlė nemažai panikos. Gautas raudono lygio pavojaus signalas reiškė, kad gyventojai privalo eiti į priedangas, tačiau vieni nurodymų nepaisė, o kiti dalinosi apskritai negalintys į jas patekti.  Trečiadienio rytą rytinėje Lietuvos pusėje buvo paskelbtas oro pavojus.

Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.

Dvi neparlamentinės politinės jėgos – Laisvės partija ir Lietuvos žaliųjų partija – kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose į Kauno merus nutarė kelti bendrą kandidatą – Žaliųjų partijos lyderę Ievą Budraitę. Apie tai pranešta penktadienį per bendrą abiejų šių partijų lyderių spaudos konferenciją Kaune. „Kartu turime šansą užbaigti ilgus metus trukusią negražios vienvaldystės erą ir atiduoti miestą gyventojams“, – sakė Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas.

Po pastarųjų dronų pavojaus incidentų Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) teigia pastebėjusi pasiruošimo spragų, todėl rengia naują veiksmų planą darbuotojams, planuoja stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. „Ką parodė tos dvi dienos (kai buvo paskelbtas oro pavojus – BNS), tai parodė, kad turime komunikacijos spragų.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informuoja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose, aktyviai platinama tikrovės neatitinkanti, klaidinanti ar galimai sufabrikuota informacija apie bepiločių orlaivių (dronų) incidentus Lietuvoje. Fiksuojami atvejai, kai skelbiama manipuliuota ar dirbtinio intelekto pagalba sukurta vaizdinė medžiaga apie neva mūsų valstybės teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų kritimo vietas.

Po ketvirtadienį paskelbto oro pavojaus sutrikus mobiliosios programėlės LT72 veiklai, problema, susijusi su serverio paslaugomis, išspręsta – paslaugų teikėjas padvigubino resursus, todėl dėl išaugusio vartotojų srauto trikdžių ateityje neturėtų kilti. „Šiuo metu problema, susijusi su serverio paslaugomis, yra išspręsta. Paslaugos teikėjas, teikiantis serverio paslaugas, savo resursus padvigubino.

Varėnos rajone penktadienį nutraukta galimo drono paieška, skelbia Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, nors objektas nerastas, kariuomenė nebemato prasmės tęsti paiešką. Įtariamas bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją įskrido trečiadienį, dėl jo dalyje šalies teritorijos buvo paskelbtas oro pavojus. Iš radarų objektas dingo ties Merkine, spėta, kad orlaivis galėjo nukristi Varėnos rajone arba išskristi iš Lietuvos teritorijos.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pranešus, kad į Lenkiją siunčiami 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako – šis sprendimas yra svarbus žingsnis, stiprinantis Aljanso Rytų flango saugumą. „Prezidento D. Trumpo sprendimas siųsti papildomus 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją yra reikšmingas žingsnis NATO rytinio flango saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė G. Nausėda.

Baltijos šalys vis dažniau susiduria su oro pavojais ir į jų erdvę galimai atklystančiais dronais – pirmą tokį įspėjimą vakar patyrė ir Vilnius. Tuo metu Rusija grasina regionui, kaltindama Baltijos valstybes prisidedant prie Ukrainos atakų prieš Rusiją. Lietuvos vadovai tokius kaltinimus neigia. Ar rusai turi galimybių pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis? Apie tai laidoje pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Vakarykštė oro pavojaus situacija atkreipė dėmesį į mūsų visų pasiruošimą ar nepasiruošimą panašioms situacijoms. Ko galima išmokti tiek mokykloms, tiek visiems mums? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja gynybos ir saugumo ekspertas Egidijus Papečkys.

Kol lietuviai dairosi pigių kelionių ir piktinasi papildomais kuro mokesčiais, aviacijos bei turizmo sektoriuje verda gerokai platesnė diskusija: ar Lietuvai reikia savo oro linijų, ar vis dėlto svarbiau – modernus oro uostas ir saugesnė kelionių rinka? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.

Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus traukia dar beveik 600 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių. „Planuojama visus šiuos asmenis operatyviai įtraukti į asmenų, nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje ir į Šengeno informacinę sistemą, su uždraudimu atvykti“, – BNS penktadienį informavo Migracijos departamentas. Draudimas atvykti į Lietuvą asmenims galios dešimt metų, o į Šengeno erdvę – penkis, tačiau artėjant pabaigai jį galima pratęsti.

Po vėsių ir debesuotų dienų į Lietuvą trumpam sugrįš malonesni orai. Vis dėlto sinoptikė įspėja, kad vasariška šiluma ilgai neužsibus – jau kitą savaitę į šalį vėl gali grįžti šiek tiek vėsesni orai. Apie išsamią orų prognozę savaitgaliui ir kitos savaitės pradžiai pasakoja Hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė. Orai savaitgalį Pasižiūrėjus į programėles net 20–22 laipsniai numatyti šiandien ir rytoj.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.