Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.
Lietuva – antra ES pagal infliacijos dydį
Kokia jums pirmoji mintis, koks įspūdis, kai išgirdote, kad Lietuva yra antra Europos Sąjungoje pagal infliacijos dydį?
B. Gruževskis: Pirmiausia, ką pagalvojau sužinojęs šią informaciją, kad turėčiau viešai atsiprašyti Lietuvos piliečių, klausytojų. Neprisimenu, čia buvo ne jūsų radijuje, bet buvo laida apie vidurinės klasės pokyčius Lietuvoje ir buvo pakankamai gera statistika. Aš irgi pakankamai optimistiškai pasisakiau apie šiuos metus, o dabar matau, kad paskubėjau.
Iš principo visi teigiami pokyčiai, vidutinio darbo užmokesčio augimas, Vyriausybės sprendimai, numatantys spartesnį nei ankstesniais metais pensijų didinimą, minimalios mėnesinės algos augimą, jeigu infliacija išliks tokia, kokia yra dabar, bus jos pralenkti.
Tie teigiami pokyčiai, kurie dar prieš mėnesį ar pusantro atrodė galintys teigiamai paveikti vidurinės klasės, ypač žemesnių jos sluoksnių, gyvenimo lygio augimą, realiai gali būti infliacijos suvalgyti. Gal „suvalgyti“ yra per aštrus žodis, bet vis tiek mano tuometinis optimizmas buvo nelabai pagrįstas ir dėl to pasijaučiau nejaukiai.
Man atrodė, kad tas ekonomikos prieaugis ir potencialas, 2,5 proc., nežinau, gal Žygimantas pataisys, nes dabar prognozės jau gali būti naujesnės, kaip tik rodo, kad žmonių optimizmas yra pagrįstas ir kad vidurinės klasės padėtis stiprės.
Jeigu išlieka tokios tendencijos kaip dabar, tai pirmiausia yra rizika silpniausioms gyventojų grupėms, atitinkamai ir viduriniam pajamų sluoksniui. Gal Gintaras detaliau atskleis pačios infliacijos turinį pagal atskirus požymius, bet realiai labiausiai visada nukenčia silpniausios gyventojų grupės.
Silpniausios grupės yra trys. Pirma – pensinio amžiaus žmonės, kurie faktiškai gyvena iš pensijos. Kita labai panaši grupė – žmonės, kurie gyvena iš socialinių išmokų. Tai yra neįgalieji, bedarbiai ir panašiai. Trečia grupė – žmonės, gaunantys mažas pajamas, faktiškai gyvenantys iš minimalios mėnesinės algos arba gaunantys pajamas, artimas jai.
Kaip vertinate tuos 5,4 proc. – antrą pagal dydį infliaciją Europos Sąjungoje? Ar jus tai stebina?
Ž. Mauricas: Ne, nestebina. Visiškai nestebina, nes pagrindinis infliacijos variklis yra mūsų stiprus vidaus vartojimas, kurį dar pakurstė rekordinė Europos Sąjungos parama. Lėšos liejasi į ekonomiką, didelės ir krašto apsaugos bei apskritai valdžios sektoriaus išlaidos.
Taip pat prisideda antrosios pensijų pakopos pinigai, kurių papildomai įsiliejo į antrąjį ketvirtį, bei geri vartotojų lūkesčiai. Dar papildomai gavome išorinį šoką dėl užsidariusio Hormūzo sąsiaurio. Aš juokauju, kad nespėjo sąsiauris užsidaryti, o degalų kainos Lietuvoje jau buvo pakilusios.
Visi šie veiksniai jau dabar kelia infliaciją. Galbūt ne visai sutikčiau su profesoriumi. Žmonės dar nevisiškai jaučia tos infliacijos padarinius, nes tai yra tokia pirminė banga. Maisto kainos kol kas nekyla. Yra daug indikacijų, kad jos, ko gero, labai artimu metu pradės didėti, tačiau statistiškai maisto kainos kol kas dar nedidėja.
Daugiausia didėja degalų kainos. Jos jau yra pašokusios. Paaugo ir šildymo kainos dėl panaikintos lengvatos, kitaip tariant, buvo grąžintas PVM tarifas. Tai, kas mus išskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, yra paslaugų kainų infliacija, kuri yra sparčiausia euro zonoje.
Bulgarai turi šiek tiek didesnę, bet iš esmės mes turime labai sparčią vidinę infliaciją ir dar išorinį šoką, kuris kol kas neatsispindi maisto kainose. Jeigu jis įsibėgės ir pradės kilti maisto kainos, tada pradėsime brangimą jausti visais frontais. Metų pabaigoje ir net kitais metais, ko gero, tikrai galime turėti ženkliai nemalonesnį vaizdą.
Sakyčiau, dabar yra tik pradžia ir dalies tos infliacijos žmonės dar nejaučia. Pavyzdžiui, šildymo kainos statistiškai jau yra skaičiuojamos, bet šildymo dabar nėra, nes yra vasara. Žmonės tas padidėjusias kainas pajus tik kitą šildymo sezoną.
Ar infliacija toliau kils?
Tai, ką dabar matome, yra tik tendencijos pradžia, sako Žygimantas. Tai tik pirmosios kregždės, o infliacijos volas visu gražumu dar tik atvažiuoja. Ar sutiktumėte su tuo?
B. Gruževskis: Taip, čia iš esmės viskas ir pasakyta. Kiek suprantu, tai, ką dabar stebime ir ką pateikė Eurostatas, daugiau yra makroekonominis rodiklis. Turbūt Žygimantas pritars. Jis formaliai charakterizuoja mūsų situaciją.
Vienaip ar kitaip, tiek kuro kainos, tiek valdžios išlaidos, bendrai kalbant apie vidurinės klasės galimybes, gali turėti įtakos ir, pavyzdžiui, statybų kainoms. Visa tai liečia vidurinės klasės stabilumą, jos galimybes stabilizuoti savo vartojimą ir išlaidas.
Ateityje, kaip ir sakiau, ypač svarbus bus šildymas. Šildymas visą laiką buvo pakankamai jautrus veiksnys, o dabar ši tendencija absoliučiai tiesiogiai darys įtaką namų ūkiams, kadangi šildymo kaštų neišvengsi ir per daug jų nesumažinsi. Faktiškai tai yra tam tikra konstanta.
Jeigu dabar mažėja ar atsisakoma kompensacijų, daugiausia problemų turės būtent tos grupės, kurias išvardijau. Šiandien, kalbant apie maisto kainas ir tą tradicinę infliaciją bei būtinas paslaugas, jos dar nėra labai pakilusios. Prielaidų tam yra, ypač per transportą ir kuro kainas.
Tikėkimės, kad karas ir kiti išoriniai veiksniai turės mažesnį poveikį. Tuo labiau turime rinkimus JAV. Tiek Trumpas, tiek apskritai tarptautinė politika turėtų judėti stabilumo link, paprasčiausiai dėl politinės paties prezidento padėties.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
