Šalies vadovas pasiūlė jų įsigaliojimą atidėti trims metams – iki 2029 m. rugsėjo. Tokį prezidento siūlymą socialdemokratė vadina kompromisiniu.
„Aš vienareikšmiškai manau, kad tai yra kompromisinis variantas, nes kitu atveju slenkstis būtų įsigaliojęs nuo rugsėjo pirmos dienos. Dabar bus derinama, matysime, kaip procedūriniai visi dalykai Seime klostysis, ir tarsimės, nes iš tiesų dar nekalbėjome frakcijoje, koks tai galėtų būti sprendimas. Bet aš pabrėžiu, kad aš tikrai gerbiu šalies valstybės vadovo sprendimą, ir vakar ta diskusija buvo labai turininga, reikalinga“, – Eltai penktadienį teigė J. Šukevičienė.
Šalies vadovas ketvirtadienį susitiko su švietimo atstovais ir aptarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atšaukimo klausimą.
Pasak komiteto pirmininkės, švietimo tikslas turėtų būti ne vien patikrinimai ir kontrolė, bet kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui. Anot J. Šukevičienės, grįždami prie įstatymo svarstymo Seime politikai ieškos sprendimų, kurie suderintų aukštus reikalavimus su realia pagalba mokykloms ir mokiniams.
„Kai kalbame apie švietimą, turėtume kalbėti apie mokslo kokybę iš esmės, ir kad patikrinimai, ir kontrolė yra svarbūs, tačiau jie negali tapti pačiu tikslu. Mano manymu, mūsų tikslas ir yra užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, mokiniui, nuo pat mažens, nuo ankstyvų dienų, kad kuo anksčiau galėtume pastebėti mokymosi sunkumus ir suteikti individualią pagalbą“, – teigė politikė.
„Mes grįšime prie šio įstatymo svarstymo Seime ir, be abejo, atsakingai įvertinsime prezidento pateiktus argumentus ir ieškosime sprendimų, kurie padėtų suderinti aukštus ugdymo reikalavimus su realia pagalba mokiniui“, – pridūrė ji.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dėl šalies vadovo veto dar turės apsispręsti Seimas.
2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
