„Tikimės, kad (švietimo – BNS) ministrė supras, kad reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą. Mes supratome iš diskusijos, kuri vyko vakar pas mus rūmuose, kad vis dėlto pagrindinė problema yra ne slenkstiniai pasiekimai ar patys pagrindinio ugdymo patikrinimo procesai, – penktadienį žurnalistams sakė patarėja. – Pagrindinė problema yra 20 proc. arba penktadalis vaikų, neišlaikančių PUPP slenkstinio lygmens.“
Įvedimą siūlo atidėti iki 2029-ųjų.
Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti, ir pasiūlius jų įvedimą atidėti iki 2029-ųjų.
Anot J. Litvinaitės, tikimasi, kad pasiūlyto laikotarpio užteks paruošti mokiniui reikalingą pagalbos paketą ir kartu paruošti „visas galimas mokinio karjeros, ateities mokymosi kryptis, neišmetant nė vieno žmogaus iš sistemos“.
„Prezidento pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos valstybė, išduodama pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, kartu paliudys, jog vaikas per dešimt metų pasiekė tam tikrą slenkstinį pasiekimų lygį ir sudarys jam sąlygas tęsti ugdymąsi kitose šakose, pavyzdžiui, bendrajame ugdyme ar profesiniame ugdyme“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
„Bet svarbiausias tikslas yra, kad kiekvienas vaikas pasiektų pagrindinio ugdymo bent slenkstinį lygį“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai PUPP turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus. Būtent šį sprendimą ir vetavo šalies vadovas.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
