Mano svoris

Maistas žmogui gali būti ne tik energijos šaltinis, bet ir būdas trumpam nusiraminti – ypač tada, kai valgoma ne dėl alkio, o dėl streso, nerimo, nuovargio, kaltės ar noro save apdovanoti. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė sako, kad pasikartojantis emocinis valgymas neturėtų būti vertinamas kaip paprastas valios trūkumas – tai sudėtingas reiškinys, kuriame susipina psichologiniai, biologiniai ir fizinės sveikatos veiksniai.

Vasarą neretai pasigirsta sau duodami pažadai: nuo pirmadienio maitinsiuosi griežčiau, iki atostogų numesiu kelis kilogramus, šį mėnesį „susiimsiu“. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad sveikatai nepalankus ne pats noras pasirūpinti kūnu, o skubėjimas jį „sutvarkyti“ per kelias savaites. Kodėl toks kelias dažnai baigiasi alkiu, kaltės jausmu ir grįžtančiu svoriu? „Kūnas nėra sezoninis projektas, kurį galima pataisyti prieš atostogas ir paskui vėl nekreipti dėmesio.

Kuriuo metu geriausia valgyti vakarienę? Šis klausimas vis dažniau keliamas kalbant apie sveikatą ir tinkamą mitybą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad paskutinio dienos valgio laikas turi įtakos ne tik miegui, bet ir gliukozės apykaitai bei kūno svoriui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vakarienę geriausia suvalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego, rašo fakt.pl. Atskleidė geriausią laiką valgyti vakarienę Paskutinio dienos valgio laikas jau daugelį metų yra mokslinių tyrimų objektas.

Vieni žmonės iš atostogų parsiveža kelis papildomus kilogramus, kiti grįžta lengvesni, nors specialiai savęs neribojo. Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė sako, kad toks skirtumas gali būti susijęs su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą, miegą, pasikeitusį ritmą ir net paveldėtą polinkį kaupti svorį.

Daug žmonių yra patyrę tą pačią situaciją – mityba pakoreguojama, fizinis aktyvumas padidinamas, pastangų netrūksta, tačiau svoris nesikeičia, sumažėja nedaug arba sumažėja trumpam ir po kurio laiko sugrįžta. Tokiais atvejais vis dar dažnai manoma, kad problema slypi valios stokoje, nors gydytojai pabrėžia, jog kūno svorio kontrolė yra gerokai sudėtingesnis procesas, nes jį lemia ir biologiniai mechanizmai. Todėl nutukimas šiandien vertinamas kaip lėtinė liga, o ne tik gyvenimo būdo pasekmė.

Nutukimas yra viena dažniausių lėtinių ligų, tačiau visuomenėje jis vis dar neretai siejamas su valios trūkumu ar netinkamais pasirinkimais. Daugeliui žmonių pavyksta numesti svorio, tačiau išlaikyti pasiektą rezultatą yra gerokai sudėtingiau.

Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai laikomos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau rimti širdies sutrikimai vis dažniau paliečia ir gerokai jaunesnius pacientus. Gydytojai pabrėžia, kad viena šios tendencijos priežasčių yra nutukimas – lėtinė liga, nuo kurios neretai prasideda visa virtinė kitų sveikatos sutrikimų, įskaitant ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Daugelį metų buvo kartojama, kad svorį mesti reikia lėtai ir palaipsniui, nes tik taip esą galima išlaikyti ilgalaikius rezultatus. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas šį požiūrį gerokai supurtė. Mokslininkai nustatė, kad greičiau svorį metę žmonės ne tik numetė daugiau kilogramų, bet ir po metų išlaikė geresnius rezultatus nei tie, kurie lieknėjo pamažu. Specialistų teigimu, tai gali pakeisti požiūrį į svorio mažinimo programas visame pasaulyje.

Siekti sveikesnio gyvenimo būdo ar mažinti svorį nusprendžiama įvairiais gyvenimo etapais, tačiau ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Dažnai tai lydi nusivylimas, motyvacijos stoka ar savigrauža. Dietologas Edvardas Grišinas sako, kad siekti vieno dažniausių tikslų – mažinti svorį – dažnai trukdo klaidingi įsitikinimai apie antsvorio ar nutukimo priežastis.

Nutukimas – lėtinė liga, daranti įtaką ne tik savijautai ar kraujospūdžiui, bet ir vaisingumui. Medžiagų apykaitos ligos yra glaudžiai susijusios – nutukimas didina atsparumą insulinui, o sutrikusi hormonų pusiausvyra tampa kliūtimi natūraliai pastoti.

Pusryčiai jau ilgą laiką vadinami svarbiausiu dienos valgiu, tačiau šiandien vis dažniau pasigirsta priešingų nuomonių. Taigi, ar tikrai būtina valgyti ryte? Jei taip – ką rinktis, kad tai būtų ne tik skanu, bet ir naudinga organizmui? Mitybos specialistas Mantas Liekis sako, kad vieno teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, tačiau kai kurios taisyklės galioja bene visiems.

Artėjant šiltajam sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo „greitų rezultatų“ pažadų ir alinančių detoksikacijos planų. Tačiau tiesa yra paprasta: tvari svorio kontrolė nėra kova su savimi ar trumpalaikis badavimas. Tai įpročių sistema, paremta kūno biologijos supratimu: kai suteikiame organizmui tai, ko jam reikia, lengviau sukurti kalorijų deficitą, todėl svoris gali mažėti nuosekliau, o nuolatinę kovą su alkiu pakeičia sotumo ir lengvumo jausmas.

Nuolatinis užkandžiavimas daugeliui tampa įprasta kasdienybės dalimi – „kažką pakramsnoti“ ranka kyla net tada, kai fizinio alkio nejaučiame. Vieni tai aiškina greitu gyvenimo tempu, kiti – silpna valia, tačiau specialistai sako, kad priežastys dažnai kur kas gilesnės, o užkandžiavimas  – ne tokia baisi nuodėmė, kokia dalis žmonių jį laiko. Vis dėlto, nuolatos užkandžiauti nėra itin geras įprotis – ilgainiui jis gali sukelti ir sveikatos problemų bei prisidėti prie antsvorio didėjimo.

Klausimas, kada geriausia valgyti pusryčius ir kaip valgymo laikas veikia kūno masės indeksą (KMI), vis dažniau nagrinėjamas moksliniuose tyrimuose. Analizės rodo, kad kūno svoriui įtakos turi ne tik mitybos sudėtis, bet ir valgymo laikas. Naujausi rezultatai atskleidžia, kada pusryčiauti yra palankiausia. Mokslininkai vis atidžiau tiria ryšį tarp dienos ritmo ir sveikatos. Išvados gali nustebinti – net vienos rutinos pakeitimas gali turėti didesnį poveikį organizmui, nei tikimasi.

Dar visai neseniai 29-erių panevėžietis Justas Bieliauskas gyveno su dideliu antsvoriu, kuris kasdien primindavo apie save tiek fiziškai, tiek emociškai. Šiandien jo istorija – įkvepiantis pavyzdys, kaip ryžtas ir disciplina gali iš esmės pakeisti gyvenimą. Atsikratęs net 45 kilogramų, vyras ne tik susigrąžino lengvumą ir energiją, bet ir atrado naują aistrą – bėgimą, tapusį neatsiejama jo kasdienybės dalimi.

Norint numesti svorio, dažnai patariama rinktis kuo įvairesnę ir subalansuotą mitybą. Tačiau naujausi mokslininkų pastebėjimai rodo, kad kartais paprastumas gali būti dar veiksmingesnis už sudėtingus planus. Tyrėjai nustatė, kad nuoseklūs mitybos įpročiai ir pasikartojantys patiekalai gali padėti lengviau kontroliuoti kalorijų kiekį ir pasiekti geresnių rezultatų lieknėjant.

Po švenčių daugelis susiduria su tuo pačiu iššūkiu – svarstyklės rodo didesnius skaičius, o drabužiai ima spausti labiau nei įprastai. Tuomet neretai griebiamasi griežtų dietų ar drastiškų ribojimų, tikintis greito rezultato. Vis dėlto tokie sprendimai dažnai būna trumpalaikiai ir ilgainiui svoris sugrįžta. Kur kas svarbiau palaipsniui keisti mitybos įpročius ir rinktis subalansuotą maistą. Net nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje gali turėti didelę įtaką svorio mažėjimui ir savijautai.

Kas veiksmingiau ilgaamžiškumui – trumpai, bet dažnai pasivaikščioti, ar rečiau, bet ilgiau? Kad paprastas vaikščiojimas – populiariausia judėjimo forma Lietuvoje, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas, tačiau ar visi vaikščioja taip, kad tai iš tiesų duotų naudos? Genetikas, ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad pats faktas, jog judame, dar nereiškia, kad judame pakankamai efektyviai.

Daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje šiandien serga nutukimu – liga, kuri jau seniai pripažinta viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto priežasčių. Tačiau vis dar retai aptariama kita šios epidemijos pusė – moksliniai duomenys rodo, kad nutukimas siejamas ir su bent 13 skirtingų onkologinių ligų. Vėžio atvejų skaičiui pasaulyje augant, medikai vis dažniau kalba apie dviejų augančių epidemijų sankirtą.

Svoris daro įtaką ne tik žmogaus išvaizdai ar savijautai, bet ir gali būti susijęs su rimtomis ligomis. Vis dažniau kalbama, kad nutukimas didina ne tik širdies ir kraujagyslių ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų, bet ir tam tikrų vėžio formų riziką. Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė, kuri pabrėžė, kad šis ryšys yra moksliškai pagrįstas ir vis geriau suprantamas.

Nors dažniausiai kalbame apie tai, kokią įtaką svoris turi žmogaus kraujagyslių bei širdies veiklai, tyrimai rodo, kad nutukimas siejasi ir su tam tikrų vėžio rūšių vystymusi. Apie dėl nutukimo kylančias rizikas, sąsajas su onkologinėmis ligomis ir šios ligos gydymo būdus laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė.

Antsvoris, prasta savijauta ir gydytojos išsakyti griežti žodžiai 61-erių klaipėdietei Jūratei Šližauskienei tapo tikru lūžio tašku. Moteris ryžosi kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą ir vos per pusę metų atsikratė net 30 kilogramų. Ji sako, kad svarbiausia buvo ne trumpalaikės dietos, o subalansuota mityba, nuoseklumas ir tikėjimas savimi. Šiandien Jūratė džiaugiasi ne tik pasikeitusia išvaizda, bet ir pagerėjusia sveikata, didesne energija bei geresne gyvenimo kokybe.

Daugeliui pažįstama situacija – patiriant stresą, įtampą ar liūdesį, ranka tarsi pati tiesiasi prie maisto, nors fizinio alkio nejaučiame. Tai – emocinis valgymas, kuris, nors ir nėra savaime blogas ar pavojingas, ilgainiui gali tapti rimta problema. Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė Ingrida Augutė sako, kad svarbu suprasti, kada emocinis valgymas tampa įpročiu ar signalu, jog verta ieškoti pagalbos.

Daugelis žmonių mano, kad viena taurė vyno ar bokalas alaus per dieną nėra kenksmingi. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad net ir nedidelis, bet reguliarus alkoholio vartojimas gali turėti didesnį poveikį organizmui, nei manyta anksčiau. Tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „International Journal of Obesity“, parodė, kad reguliarus alkoholio vartojimas gali būti susijęs su visceralinių riebalų – riebalų, kaupiančiųsi aplink vidaus organus – didėjimu, rašoma unilad.com.

Svorio metimas dažnai apipintas mitais – vieni siūlo atsisakyti angliavandenių, kiti – valgyti tik baltymus ar badauti. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja stebuklingas produktas, kuris padėtų greitai atsikratyti kilogramų? Naujienų portalui tv3.lt mitybos specialistas Mantas Liekis sako, kad pagrindas yra kur kas paprastesnis, nei gali atrodyti. Pasak jo, svarbiausia – kalorijų deficitas ir sąmoningas produktų pasirinkimas, o ne kraštutiniai draudimai.

Patarimų mitybos klausimais šiandien gausu – juos į kairę ir į dešinę dalina ir įvairūs mėgėjai, ir gydytojai. Neseniai naują diskusijų bangą įplieskė ir Trumpo administracijos paskelbtos naujos mitybos gairės. Savo ruožtu Higienos institutas (HI) pasidalino naujausia sveikos mitybos atmintine. Naujausiomis rekomendacijomis persidalinusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentavo, kad visur svarbu laikytis balanso ir nenukrypti į kraštutinumus.

Jums nereikia brangių maisto papildų ar griežtų detoksų, nes svorio metime kartais didžiausią pokytį lemia nedidelis vakaro rutinos pakeitimas. Šiltas gėrimas iš dviejų ingredientų gali padėti suvaldyti apetitą ir paspartinti lieknėjimą. Vakare lengva viršyti dienos kalorijų normą. Būtent tuomet kyla noras užkąsti žiūrint filmą ar geriant arbatą.