Mitybos specialistas Mantas Liekis sako, kad vieno teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, tačiau kai kurios taisyklės galioja bene visiems.
Pusryčiai – svarbūs, bet ne visiems vienodai
Pasak specialisto, pusryčiai gali būti naudingi, ypač tiems, kurie siekia geresnės savijautos ar svorio kontrolės.
„Jeigu mes suvalgome daugiau kalorijų ir baltymų pusryčiams, yra kur kas didesnė tikimybė, kad per dieną jas išnaudosime ir jausimės mažiau alkani. Taigi, taip pat yra mažesnė tikimybė, kad vakare persivalgysime“, – aiškina M. Liekis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad egzistuoja ir kita pusė – kai kuriems žmonėms pusryčių atsisakymas padeda sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.
„Kartais pusryčių atsisakymas tikrai veikia, nes žmogus tiesiog nesuvalgo tų papildomų 500–600 kalorijų“, – sako jis.
Tačiau čia slypi ir tam tikras pavojus. Specialistas atkreipia dėmesį, kad praleidus pusryčius dažnai išsiderina visa dienos mityba.
„Jeigu žmogus nepavalgo nei pusryčių, nei tinkamų pietų, tada užkandžiauja bet kuo, o vakare nebegali savęs sukontroliuoti ir persivalgo – tuomet tas pusryčių praleidimas visiškai nebėra naudingas“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, pusryčiai ypač svarbūs fiziškai aktyviems žmonėms, o mažiau judantiems verta stebėti savo savijautą ir apsispręsti individualiai.
Ką valgyti ryte, kad būtų naudinga?
M. Liekis pabrėžia, kad pusryčiai turėtų būti subalansuoti – juose neturėtų trūkti baltymų ir sveikųjų riebalų.
„Pusryčiams verta rinktis daugiau baltymų turintį maistą ir papildyti jį sveikaisiais riebalais“, – sako jis.
Kaip pavyzdžius specialistas pateikia varškę, jogurtą, kiaušinius ar liesą mėsą, taip pat riešutus, sėklas ar avokadą kaip riebalų šaltinį.
Anot M. Liekio, toks derinys padeda ilgiau išlikti sotiems ir išvengti energijos svyravimų dienos pradžioje.
„Jeigu pusryčiuose yra mažiau angliavandenių, tuomet didesnė tikimybė išlaikyti budrumą ir išvengti cukraus kiekio svyravimų kraujyje“, – aiškina jis.
Tuo metu aktyviau sportuojantiems žmonėms galima rinktis ir angliavandenių turinčius pusryčius, pavyzdžiui, košes – tik jas rekomenduojama papildyti baltymais.
„Sveiki“ pusryčiai, kurie iš tiesų tokie nėra
Specialistas įspėja, kad kai kurie populiarūs pusryčių pasirinkimai gali būti klaidinantys.
„Jeigu žmogus pusryčiams valgo vien vaisius ar išgeria tik vaisių ar uogų kokteilį, jis negauna nei baltymų, nei sveikųjų riebalų – tik angliavandenius“, – sako M. Liekis.
Tokiu atveju sotumas būna trumpalaikis, o vėliau dažniau persivalgoma. Vis dėlto jis pabrėžia, kad nėra visiškai „blogų“ ar „gerų“ pusryčių – svarbiausia, kaip jie paruošiami.
„Net ir sveikas patiekalas gali tapti nesveiku, jei į jį įdedame daug sviesto ar cukraus“, – teigia specialistas.
Granola ir pusryčių dribsniai taip pat dažnai laikomi patogiu ir sveiku pasirinkimu, tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.
„Vienoje granoloje gali būti apie 350 kalorijų šimte gramų, o kitoje – net iki 600“, – įspėja M. Liekis.
Todėl svarbu ne tik pasirinkti kokybišką produktą, bet ir kontroliuoti porcijas, ypač jei siekiama mažinti ar palaikyti svorį. Jis taip pat rekomenduoja tokius pusryčius papildyti baltymais.
„Jeigu valgote granolą su pienu, verta pridėti jogurto, varškės ar baltyminį batonėlį, kad ilgiau išliktumėte sotūs“, – pataria jis.
Kava – prieš ar po pusryčių?
Kalbant apie kavą, specialistas griežtų taisyklių netaiko – viskas priklauso nuo individualios savijautos.
„Jeigu žmogus turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą, tuomet tikrai nereikėtų gerti kavos tuščiu skrandžiu“, – sako jis.
Kitiems žmonėms kava, anot mitybos specialisto, gali būti vartojama tiek prieš pusryčius, tiek po jų ar net kartu su maistu. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į vitaminų vartojimą.
„Kartais kava gali šiek tiek slopinti tam tikrų vitaminų įsisavinimą“, – pažymi M. Liekis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
