Vis dėlto, nuolatos užkandžiauti nėra itin geras įprotis – ilgainiui jis gali sukelti ir sveikatos problemų bei prisidėti prie antsvorio didėjimo.
Apie tai, kodėl taip nutinka ir kaip šį įprotį keisti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja mitybos ir intuityvaus valgymo temomis dirbanti specialistė Ingrida Augutė, konsultuojanti žmones dėl santykio su maistu, savistabos ir įpročių keitimo.
Užkandžiavimas – ne tik „silpna valia“
Pasak I. Augutės, dažnas užkandžiavimas pirmiausia kyla ne iš valios trūkumo, o iš labai konkrečių priežasčių – tiek fizinių, tiek psichologinių.
„Jeigu žmogus nuolat užkandžiauja, gali būti, kad jis tiesiog nėra pakankamai pavalgęs pagrindinių valgymų metu“, – aiškina ji.
Anot specialistės, viena dažniausių problemų – nepakankama ir nevisavertė mityba. Žmogus gali jaustis „lyg ir pavalgęs“, tačiau sotumas būna trumpalaikis.
„Kai organizmas negauna visaverčio maisto – baltymų, angliavandenių, riebalų – sotumo jausmas neišsilaiko, todėl natūraliai norisi valgyti dažniau“, – sako ji.
Pasak jos, taip gali nutikti net suvalgius, atrodo, sotų ir sveiką patiekalą, tokį kaip kepsnys su daržovėmis. Jei šalia jo nebuvo jokių angliavandenių, greitai vėl galime užsimanyti užkasti.
Kai maistas tampa emocijų reguliavimo būdu
Vis dėlto ne mažiau svarbi yra ir psichologinė užkandžiavimo pusė. Specialistė pastebi, kad daug žmonių maistą naudoja kaip būdą susitvarkyti su savo jausmais.
„Žmonės įpratę reguliuoti emocijas maistu: susinervinau – einu kažką pavalgyti, liūdna – irgi einu pavalgyti. Kartais tai tampa net būdu išvengti nemalonių užduočių“, – pasakoja I. Augutė.
Ji priduria, kad daliai žmonių užkandžiavimas tampa tiesiog įpročiu ar tam tikra laisvalaikio forma: „Maistas yra visada šalia, todėl nuolatos ir valgome.“
Praktikoje, pasak specialistės, dažnai pasitaiko situacijų, kai žmogus net pats negali paaiškinti savo elgesio.
„Žmonės sako: valgau, bet pats nesuprantu kodėl. Tiesiog mintis apie maistą atsiranda – ir aš valgau“, – dalijasi ji.
Tokiais atvejais padeda labai paprastas, bet efektyvus metodas – savistaba. Konsultacijų metu ji siūlo vesti mitybos dienoraštį, kuriame fiksuojamas ne tik maistas, bet ir alkio, sotumo bei malonumo pojūtis, patiriamas valgant.
„Tai nėra apie savęs ribojimą ir kaltinimą, kažkokių įkalčių rinkimą. Tai labiau apie savo veiksmų gilesnį supratimą – ar aš iš tikrųjų valgau iš alkio, ar dėl kitų priežasčių“, – pabrėžia pašnekovė.
Nuovargis – vienas dažniausių „trigerių“
Vienas dažniausiai pasikartojančių modelių, pasak I. Augutės, yra užkandžiavimas iš nuovargio, ypač grįžus namo po ilgos darbo dienos.
„Labai daug žmonių valgo, kai yra pavargę. Smegenys tarsi išmoksta, kad pavargau – vadinasi, reikia valgyti“, – sako ji.
Tačiau realybėje maistas problemos neišsprendžia.
„Atsipalaiduoti juk padeda poilsis arba konkrečių sunkumų sprendimas, o ne valgymas. Maistas tik trumpam duoda geresnę savijautą, bet ilgainiui problemų tik padaugėja“, – teigia specialistė.
Taigi, norint atsikratyti įpročio valgyti jaučiant nuovargį, I. Augutė rekomenduoja išbandyti kelis metodus: visų pirma, pradėti atidžiau stebėti pačiam save, ir stengtis pakeisti užkandžiavimą kita atpalaiduojančia veikla.
Kaip keisti įprotį: pradžia – nuo savęs stebėjimo
Norint atsikratyti nuolatinio užkandžiavimo, pirmas žingsnis, anot jos, yra ne draudimai, o sąmoningumas.
„Visos praktikos, kurios didina savistabą, čia yra labai naudingos. Pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta jūsų viduje“, – sako ji.
Ji siūlo paprastą pratimą – kelis kartus per dieną stabtelėti ir įsivertinti savo būseną: ką veikiu, kaip jaučiuosi, kokios emocijos vyrauja.
„Taip žmonės dažnai pamato, su kokiomis emocijomis kyla noras valgyti“, – aiškina I. Augutė.
Alternatyva – „poilsio meniu“
Svarbus žingsnis – turėti ne tik maisto, bet ir poilsio „meniu“.
„Jeigu žmogus turi mėgstamų atpalaiduojančios veiklos alternatyvų – pasivaikščiojimą, knygą, sportą, filmą ar laiką su vaikais, su šeima – tuomet pamažu formuojasi nauji įpročiai“, – sako specialistė.
Ji pabrėžia, kad pasirinkimai gali būti labai paprasti: „Net trumpas pasivaikščiojimas gali labai stipriai atpalaiduoti."
Vis dėlto I. Augutė ragina nepulti į kraštutinumus ir nevertinti savęs per griežtai.
„Jeigu kartais pavalgome iš emocijų – tai nėra nusikaltimas. Gyvenimas nėra tobulas, todėl aš visada sakau, kad jei kartais užsinorite suvalgyti prastesnės maistinės vertės maisto ar pakramsnoti užkandžių – su tuo viskas yra gerai“, – sako ji.
Pasak specialistės, problema atsiranda tik tada, kai toks elgesys tampa nuolatiniu.
„Jeigu tai kartojasi dažnai, tada verta sustoti ir paklausti – kas su manimi vyksta ir kodėl man taip norisi užkandžiauti“, – apibendrina ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
