Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė Ingrida Augutė sako, kad svarbu suprasti, kada emocinis valgymas tampa įpročiu ar signalu, jog verta ieškoti pagalbos.
Kas yra intuityvus valgymas?
I. Augutė yra ne tik terapeutė, bet ir intuityvaus valgymo konsultantė. Paklausta, kas yra intuityvus valgymas, ji atsako, jog tai – natūralus, biologiniais signalais paremtas valgymo būdas, kuriuo turėtume vadovautis visi. Paprasčiausia forma, intuityvus valgymas reiškia valgymą atsižvelgiant į alkį ir sotumą.
„Tai reiškia, kad kai išalkstu – pradedu valgyti, o kai pasisotinu – sustoju. Valgau maistą, kuris man yra skanus ir kuris patenkina organizmo poreikius“, – aiškina specialistė.
Tačiau intuityvus valgymas turi ir platesnę prasmę. Yra visa sistema, paremta dešimčia principų, kuri padeda žmogui atkurti natūralų santykį su maistu, kai šis yra jį praradęs dėl perdėtų dietų, savęs ribojimų ar skubėjimo.
„Su įvairiomis dietomis ir ribojimais žmonės dažnai praranda įgūdį klausytis savęs – ko iš tikrųjų nori ir kiek jiems reikia valgyti“, – sako ji.
Emocinis valgymas: kokie jausmai dažniausiai slypi už jo
Nors dažnai manoma, kad emocinis valgymas yra visiška intuityvaus valgymo priešingybė, specialistė su tuo taip pat nesutinka.
„Intuityvus valgymas nereiškia, kad turime valgyti tik pagal biologinį alkį ir niekada daugiau. Kartais vis tiek valgome dėl socialinių priežasčių, nes maistas mums tiesiog skanus ar visi aplink valgo. Tai irgi visiškai normalu“, – teigia ji.
Vis dėlto emocinis valgymas dažniausiai atsiranda tada, kai maistas tampa ne pasimėgavimo ar pasisotinimo įrankiu, bet būdu tvarkytis su jausmais. I. Augutės praktikoje dažniausiai „užvalgomos“ emocijos yra nuobodulys, vienišumas ir pyktis.
„Iš tikrųjų, bet kokia emocija gali būti „užvalgoma“ – nuo gėdos iki kaltės. Tačiau dažniausiai tai būna nuobodulys, vienišumo jausmas ar susierzinimas“, – pasakoja ji.
Kodėl persivalgymas gali tapti įpročiu
Pasak specialistės, nors apie „priklausomybę maistui“ dar nėra pakankamai mokslinių įrodymų, pats emocinio valgymo veiksmas gali tapti įpročiu, laikytinu tam tikra priklausomybe.
„Jeigu žmogus nuolat patiria tam tikrą emociją ir į ją iškart reaguoja valgymu, smegenys greitai išmoksta, kad tai suteikia trumpalaikį nusiraminimą“, – aiškina ji.
Ypač stipriai tokiais atvejais veikia maistas, kuriame daug riebalų ir cukraus. Tokie produktai greitai suteikia malonumo pojūtį, tačiau ilgainiui emocinės problemos tik gilėja.
„Maistas neišsprendžia tikrųjų problemų. O kartu gali atsirasti ir kiti sunkumai – nenorimi svorio pokyčiai, sutrikęs alkio ir sotumo pojūtis, kaltės jausmas ar savivertės problemos“, – sako I. Augutė.
Kodėl norisi valgyti naktį
Kai kurie žmonės skundžiasi dar vienu erzinančiu įpročiu – noru valgyti naktimis, kai laikas miegoti. Pasak specialistės, pavieniai tokio užkandžiavimo epizodai nėra problema.
„Kartais taip nutinka, jei dieną per visus reikalus nepavalgėme, vakare tiesiog atsigriebiame už tai. Jeigu tai vyksta retkarčiais, tame tikrai nėra nieko blogo“, – teigia ji.
Tačiau jei naktiniai užkandžiai kartojasi dažnai, vertėtų sunerimti. Tiesa, priežastis dažniausiai būna paprasta – organizmas per dieną negavo pakankamai energijos iš maisto.
„Organizmui vis tiek reikia energijos. Jei jis jos negauna dieną, tai atsigriebia vakare ar net naktį – ir dažniausiai su kaupu. Taip jau veikia mūsų smegenys – jos galvoja, kad reikia kuo daugiau prisivalgyti, nes vėliau maisto vėl gali nebūti, todėl ima siųsti alkio signalus“, – aiškina specialistė.
I. Augutė pasakoja, kad tarp jos klientų kartais pasitaiko net tokių atvejų, kai valgoma vidury nakties, prabudus iš miego, o ryte to net neprisimenama. Pasak jos, ir tokiais atvejais dažna priežastis yra per dideli mitybos ribojimai dienos metu.
Taip pat ji pabrėžia, kad kai kuriems žmonės ėjimas miegoti gali asocijuotis su nemaloniomis emocijomis, ypač jei prieš miegą kankina neramios mintys ar stresas. Tuomet polinkis vėlų vakarą eiti prie šaldytuvo gali taip pat būti priskirtas emociniam valgymui.
Kada verta kreiptis pagalbos
Pasak I. Augutės, pats emocinis valgymas nėra problema, jei jis pasitaiko retkarčiais, kaip ir valgymas naktį. Tačiau signalas sunerimti atsiranda tuomet, kai maistas tampa pagrindiniu būdu reguliuoti emocijas.
„Jeigu žmogus turi įvairių būdų tvarkytis su jausmais ir tarp jų kartais atsiranda ir maistas, viskas gerai“, – sako ji.
Tačiau jeigu emocija beveik visada veda prie šaldytuvo, verta pagalvoti apie pagalbą.
„Jeigu tai tampa vienu iš pagrindinių ar net vieninteliu būdu tvarkytis su jausmais – emociją pajutau ir einu valgyti – tada jau verta ieškoti specialistų pagalbos ir mokytis kitų būdų susidoroti su emocijomis“, – pabrėžia ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
