„Velnio nuotaka“ atgims su J. Miliumi ir D. Norvilu-Deiviu

Jau šį savaitgalį, rugjūčio 17 ir 18 dienomis, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pakvies į ryškiausią festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginį ir didžiausią šių metų teatro premjerą – legendinį kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino ir poeto Sigito Gedos miuziklą „Velnio nuotaka“.

Spektaklio režisierius Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Dainius Pavilionis, solistai Judita Butkytė, Jeronimas Milius, Deividas Norvilas ir kiti žada: šį kartą „Velnio nuotaka“ – ypatinga. Tai bus pirmasis miuziklo pastatymas profesionalaus teatro scenoje. Todėl jame publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių „Velnio nuotakos“ pusių.

Ragins ieškoti paslėptų prasmių

1972 metais Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurto pirmojo lietuviško miuziklo ekranizacija sulaukė begalinio žiūrovų dėmesio ir populiarumo. 2003-aisiais „Velnio nuotaka“ prisikėlė Vilniaus Vingio parke, vėliau – Panevėžio oro uoste, didžiųjų miestų pramogų arenose. Tačiau į profesionalaus teatro sceną iki šiol ji įžengusi nebuvo.

REKLAMA

„Kai pirmąkart susidūriau su „Velnio nuotaka“, didžiausia mano svajonė buvo ją parodyti teatre. Bet, tiesą sakant, ilgą laiką neįsivaizdavau, kaip tą padaryti – teatro scenai ši medžiaga sunkiai pritaikoma. Atrodo, jog dabar mano svajonė išsipildys“, – džiaugiasi miuziklo režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Jakštas, šįkart jį statantis Klaipėdos valstybiniame muzikiname teatre.

Anot jo, „Velnio nuotakos“, kurią žiūrovai išvys uostamiesčio muzikiniame teatre, nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis. „Tai bus kardinaliai kitoks meninis produktas“, - akcentuoja režisierius.

K. S. Jakštas teigė spektaklyje sąmoningai atsisakęs tiesmukiškų simbolių. Jame bus daug metaforų, todėl publika turės galimybę susimąstyti ne tik apie žmogaus likimo vingius, bet ir apie mūsų tautos mentalitetą. „Žiūrovui ši miuziklo interpretacija sieks parodyti lietuvių liaudies kodą. Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas,  žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas“.

Jeronimas Milius, Deividas Norvilas-Deivis ir Kęstutis S. Jakštas (nuotr. Organizatorių)Jeronimas Milius, Deividas Norvilas-Deivis ir Kęstutis S. Jakštas (nuotr. Organizatorių)

Subūrė didelę komandą

„Tiek finansiniu, tiek ir teatro bei kviestinių atlikėjų skaičiaus ir užimtumo požiūriu, „Velnio nuotaka“ – didžiausia ir svarbiausia šių metų premjera, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. – Lietuvių autorių kūrybai mūsų teatro repertuare visuomet skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl džiaugiamės šiais metais galėdami žiūrovus pakviesti į nacionalinę bene geriausio lietuviško miuziklo premjerą“.

Apie spektaklio išskirtinumą byloja ir jo scenografija. Pažangi technika, kurią, anot miuziklo statytojų, sau leisti gali anaiptol ne visi teatrai – hidraulinės sistemos – padės scenoje kurti skirtingas erdves. „Jų pagalba mes nukeliausim į dangų, atsidursim žemėje ir pasinersim į požemį“, – pasakojo režisierius.

REKLAMA

„Velnio nuotakos“ scenografijos autorė dailininkė Kotryna Daujotaitė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje norėjo sukurti „švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas... Ir visa tai supanti balta plevenanti visuma...“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų