Šimpanzės sielojasi dėl mirusių savų jauniklių panašiai kaip žmonės, nustatė Maxo Plancko Psicholingvistikos instituto mokslininkai. Šimpanzių elgesį tiriantys mokslininkai Zambijoje nufilmavo, kaip viena patelė, aptikusi savo 16 mėnesių amžiaus jauniklį negyvą, sielojasi dėl jo ir ima gedėti, pranešė britų dienraštis „Daily Mail".
Paprastai šimpanzės motinos nešioja savo jauniklius iki jiems sueina dveji metai, tačiau ir po to rūpinasi jais iki 6 metų amžiaus.
Mokslininkų nufilmuotame siužete matyti, kaip daugiau nei parą nešiojusi negyvą jauniklį šimpanzė galiausiai švelniai paguldo jį ant žemės. Matyti, kaip ji sielvartauja atsistojusi šalia. Šimpanzė vis prieina prie jauniklio ir liečia jo veidą ir kaklą, tarsi norėdama įsitikinti, kad jis iš tiesų nebegyvas.
Ji budėjo prie jauniklio beveik valandą, kol priėjo kitos šimpanzės. Tada ji stebėjo, kaip jos apžiūrinėja kūną. Kitą dieną ši patelė savo jauniklio jau nebenešiojo.
Žurnale „American Journal of Primatology" paskelbtame straipsnyje mokslininkai pabrėžė, kad iki šiol beveik nieko nebuvo žinoma apie tai, kaip primatai reaguoja į savo artimųjų mirtį. Nebuvo aišku ir tai, kaip jie supranta mirtį ir ar geba gedėti. Pasak vienos šio tyrimo autorės daktarės Katherine Cronin, nufilmuota vaizdo medžiaga yra itin vertinga, nes ji padeda atskleisti, kaip į jauniklio mirtį reaguoja ne tik jo motina, bet ir kitos beždžionės.
Tyrėjų teigimu, šių beždžionių elgesys labai panašus į savo artimųjų gedinčių žmonių. Jie viliasi, jog pavyks užfiksuoti daugiau panašių situacijų, kurios padėtų objektyviai tirti primatų reakciją į savo gentainių mirtį ir mirties suvokimą.
