Žinia apie netikėtą aktoriaus mirtį nustebino ne vieną. Arūnas Storpirštis ilgą laiką turėjo sveikatos problemų, tačiau apie jas garsiai niekam nesiskundė. Apie sparčiai blogėjančią sveikatą žinojo tik šeimos nariai.
Pasak aktoriaus brolio Gedimino Storpirščio, darbų įkarštyje aktoriui smarkiai sušlubavo sveikata, plyšo aorta, per keletą valandų reanimacijoje jo gyvybė užgeso.
Tėvą praradęs vyras neslepia, kad iki šiol kyla noras su juo pasikalbėti. O prisiminimai apie jį – vien tik geri.
„Tėvą dažniausiai prisimenu tik šiltai. Kaip ir kiekvienas žmogus, kuris patyrė artimo žmogaus netektį, laikui bėgant jį prisimenu vis dažniau, kartais ir kasdien“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo pašnekovas.
Tėvo pėdomis pasekęs Simonas tikina, kad nors ir tėvas daugeliui buvo autoritetas, į jį jis žiūrėjo kaip į žmogų, kurį norisi nustebinti ir priversti plačiai nusišypsoti.
„Man jo trūkdavo, norėjau jam kuo daugiau įtikti, patikti, būti sūnus, kuriuo jis didžiuotųsi. Norėjau, kad jam patiktų mano pasirinkimai.
Visgi galbūt jo kelio įkvėptas norėjau rinktis aktorystę, keliauti būtent tuo keliu. Žinojau, kad viskuo norėjau dalytis su tėčiu, todėl tikslingai rinkausi ir profesiją, kad jis labai manimi didžiuotųsi“, – neslėpė jis.
Legendinius Arūno Storpirščio vaidmenis iš užkulisių dažnai stebėdavo ir jo sūnus. Su tėvu jis susitikdavo ne tik gyvenime, bet ir teatro scenoje – jie abu buvo Jaunimo teatro aktoriai.
Visgi nuo vaikystės tėvą aktoriaus kelyje ir besisukantį scenoje stebėjęs Simonas neslepia turėjęs minčių net neragauti aktoriaus duonos.
„Buvo įvairiausių nuklydimų, dešimtoje klasėje aktorystė manęs visai nedomino. Bet ilgos valandos scenoje manęs tikrai neatgrasydavo, nes aš pats nedirbdavau. Tik dabar pradedu suprasti, kiek „juodo“ darbo čia yra, kiek mažai gėlių ir nusilenkimų publikai. Dabar pradedu matyti, kiek daug čia užkulisinio, užklasinio darbo, kurio beveik niekas nemato“, – tikina jis.
„Mačiau tik gražiąsias aktorystės puses, niekas man nerodė psichologinio ir fizinio krūvio, kuris yra neatsiejama aktoriaus profesijos dalis. Tėtis man yra labai gerai pasakęs: „Būtų gera profesija, jei nereiktų repetuoti“, – šypteli pašnekovas. – Manau, kad buvo labai teisingai pastebėta.“
Sunkus darbas
Studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje S. Storpirščiui nebuvo lengva dėl garsios šeimos pavardės. Jis teigia nuo pirmųjų dienų supratęs, kad nuolat reikės būti po didinamuoju stiklu ir kad tik darbu galės įrodyti esantis tinkamas teatrui.
„Aš pats jaučiau, kad reikia kažką įrodyti, nes sklinda gandai, kad aš viską pasiekiau tik per pavardę. Bet tokios paskalos ir žodžiai mane paskatino daugiau dirbti. Dėl to kažkaip slėpdavausi už darbo“, –tikino jis.
„Spaudimo tikrai nejaučiau, bet manau, kad pats labiau sau užsidėjau psichologinį barjerą. Buvo tikrai sunku ir ilgai aiškinausi, kas čia ir kodėl atsitiko. Bėgo laikas ir supratau, kad turbūt ne vien tik dėl savo pavardės aktoriumi esu“
Du sūnus su žmona Indre auginantis vyras neslepia, kad aktoriui darbą su asmeniniu gyvenimu suderinti tikrai nėra lengva.
„Grafikas yra labai nepastovus, viską reikia derinti, dažniausiai minutę į minutę. Iš pradžių turbūt buvo lengviau – neturėjau vaikų, o dabar visgi turiu daugiau įsipareigojimų, šeimą. Negaliu tiesiog tiesiai nerti į darbą nepaisydamas kitų – nebūtų gražu šeimos atžvilgiu.
Žmonėms, kurie turi pastovius grafikus ir žino, kad savaitgalį turės laisvą, turbūt paprasčiau. Mes esame priklausomi nuo poreikio“, – įsitikinęs jis.
Aktoriaus profesija reikalauja ne tik sugebėjimų, bet ir daug laiko. Ne veltui sakoma, kad aktoriaus profesijos nuo žmogaus neatskirsi. Tą pastebi ir Simonas, teigdamas, kad kartais dėl darbo tenka aukoti brangų laiką su šeima.
„Būna, kad turi praleisti svarbesnes datas. Taip yra – kartais reikia paaukoti laiką su šeima, save. Tikrai nėra džiugūs tie momentai, jie dažnai varo neviltį. Bet visgi stengiuosi paskui kompensuoti“, – sako jis.
Filmavimo užkulisiai
Pagal tarptautinį bestselerį pastatytas ilgametražis vaidybinis filmas „Laikinai jūsų“ jau lapkričio 24 d. pasieks kino teatrus. Vieną pagrindinių vaidmenų filme atliko ir pats aktorius. FIlmavimo aikštelėje sukosi ir jo pusbrolis Ainis Storpirštis, kuris, anot pašnekovo, tik pagyvino filmavimo procesą.
„Viskas vyko tik linksmiau, jokių problemų visai nebuvo. Mes nuo pat gimimo su Ainiumi esame „sumesti“ į vieną krepšį – ten pat ir augome, panašiai studijavome. Visą gyvenimą esame vienas šalia kito. Su Ainiumi viskas paprasčiau – daug lengviau kartu buvo filmuotis“, – šypteli vyras. – Daug kartu juokiamės iš to, kas vyksta aplinkui. Vienas kitam sukurpiame keistas užduotis, kurias turime įgyvendinti, daug pokštaujame ir kvailiojame.“
Filmavimo aikštelė, anot pašnekovo, labai primena glaudžią bendruomenę – visada dirbti lengviau, kai žmonės vienas kitą palaiko ir supranta.
„Filmavimo aikštelė yra panaši į bendruomenę. Jeigu kažkas su šaukštu kažkur įpila mazuto, atsiranda trintis ir būna labai sunku dirbti. Svarbiausia, kad visi tą supranta, todėl didelių konfliktų ar nesutarimų dažniausiai nebūna. Visi žinome savo vaidmenis aikštelėje ir už savo ribų. Kol visi juos žinome, nėra ko ir pyktis.
Visgi filmavimo procesas buvo tikrai ilgas – kaip Lietuvos kinui, tai tikrai ypač. Būna, kad per 10 ar 12 pamainų viską nufilmuojame, o šįkart filmavome kone 24. Buvo įvairių iššūkių, daug keliavome po Lietuvą, dvarus, kad atkurtume laikmetį“, – tikina jis.
