Zenonas RIPINSKIS Karolina ŠERYTĖ
Balandžio 18 d. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje visuomenei pristatyta unikali 29 iškiliausių Šiaurės Lietuvą ir visą šalį garsinusių asmenybių portretų kolekciją. Parodos lankytojams pristatyti pirmieji devyniolika gerai žinomų kultūros, literatūros, meno, mokslo ir visuomenės asmenybių portretai, tarp kurių – Lauryno Ivinskio, Jono Krikščiūno-Jovaro, Jono Šliūpo, Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių, Simono Daukanto, Balio Buračo, Motiejaus Valančiaus, Teodoro Grotuso ir kitų žymių kraštiečių atvaizdai. Juos nutapė žinomi Lietuvos dailininkų sąjungos nariai – Bonaventūras Šaltis, Ričardas Garbačiauskas, Kornelijus Užuotas, Voldemaras Barakauskas ir Egidijus Darulis.
Idėja kurti žymiausių Šiaurės Lietuvos žmonių portretų kolekciją prieš dvejus metus kilo Šiaulių universiteto profesoriui, Lietuvos mokslininkų sąjungos „Salduvė“ skyriaus pirmininkui Vaclovui Tričiui, kuris ir tapo šios kolekcijos kuratoriumi. Šiaulių universiteto profesoriaus dr. Vaclovo Tričio teigimu, iškiliausių krašto žmonių kolekcijos sukūrimo tikslas – išsaugoti ryškiausių Šiaurės Lietuvos krašto žmonių atminimą. „Norime kuo daugiau įamžinti tų, kurie savo idėjomis ir kūrybiniu palikimu garsino ne tik Šiaurės Lietuvos kraštą, bet ir teigiamai veikė šalies kultūrinę ir meno sąmonę, skatino mokslo sklaidą. Portretų sąraše, kuris bus dar pildomas, galima išvysti 68 asmenybių pavardes. Kai kurios daugeliui yra pažįstamos, tačiau tos, kurios mažiau atpažįstamos, turi būti matomos ir atsimenamos. Tikiuosi, kad per keletą metų mes galėsime šiuos žmones įamžinti drobėje, o tada, galbūt sieksime kito tikslo – įkurti Šiaurės Lietuvos galeriją, kurioje pirmiausia ir atsirastų visa ši iškiliausių Šiaurės Lietuvos asmenybių portretų kolekcija. Jaunimas, miestiečiai ir svečiai joje galėtų susipažinti su istorinėmis Šiaurės Lietuvos asmenybėmis arba vėl jas prisiminti. Tai liktų ir ateinančioms kartoms“, – sako profesorius. Parodos atidarymo metu kalbėjęs „Žemgalos“ draugijos pirmininkas ir Šiaulių universiteto doc. Stasys Tumėnas pastebėjo, kad, įstojus į Europos Sąjungą, mūsų moksleivių ir jaunosios kartos istorinė atmintis, deja, tampa vis trumpesnė. „Ši kolekcija, be abejonės, padės stiprinti istorinę atmintį. Aš labai džiaugiuosi, kad į šią iškiliųjų Šiaurės Lietuvos žmonių galeriją pateko ir tos asmenybės, kurios neteisėtai buvo nustumtos ar pamirštos. Tarp tokių paminėčiau Joną Šliūpą, kuris, mano nuomone, prilygsta J. Basanavičiui, tačiau istorijos vingiuose buvo nustumtas į šoną, nes buvo „nesisteminis“ žmogus. Džiaugiuosi, kad čia yra ir tokios asmenybės, kaip mokslininko ir išradėjo Teodoro Grotuso portretas, kuris, jeigų būtų gyvenęs šiais laikais, be abejonės, už savo darbus būtų gavęs Nobelio premiją. Šiaurės Lietuvos kraštas užaugino labai daug iškilių ir savo darbais bei veikla nusipelniusiu Lietuvos asmenybių. Aš abejoju, ar šios galerijos sumanytojas prof. Tryčys įsiteks į 60-70 numatomų įamžinti žmonių sąrašą. Vien Šiaulių J. Janonio gimnazijos keturi auklėtiniai yra Vasario 16-osios signatarai!“, – parodos atidarymo metu sakė S. Tumėnas ir palinkėjo, kad ši galerija gyventų savo gyvenimą, keliautų po Šiaurės Lietuvą, stiprindama Šiaurės Lietuvos ir visos Lietuvos istorinę atmintį. Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. Juozas Pabrėžos nuomone, šios iškiliausių Šiaurės Lietuvos žmonių kolekcijos atsiradimas yra unikalus ir neeilinis įvykis Lietuvos kultūroje ir pasidžiaugė, kad šių portretų autoriai yra šiauliečiai. „Man labai džiugu, kad keturi autoriai, sukūrę portretus – Šiaulių miesto aukštosios mokyklos auklėtiniai, o penktasis autorius Ričardas Garbačiauskas – dabartinis Šiaulių universiteto profesorius“, – sako prorektorius.
Vienas iš dailininkų, kūrusių portretus, Kornelijus Užuotas prisipažino, kad tapant vienos ar kitos asmenybės portretą buvo labai svarbu su ją „susigyventi“, kuo labiau pažinti. „Teko važinėti po šių žmonių gyvenimo vietas, ieškoti medžiagos muziejuose. Štai, pradedant išradėjo ir inžinieriaus Petro Motiekaičio portretą, teko peržiūrėti visą šeimos fotonuotraukų archyvą, bendrauti su jo dukra. Dabar vėl renku renku medžiagą naujam portretui. Šį syki – apie Paryžiuje mokslus baigusį žymų XIX a. pradžios architektą Fulgencijų Rimgailą, projektavusi Telšių katedros varpinę ir Pagryžuvio (Kelmės raj.) dvaro rūmųs bei parką “, – sako K. Užuotas. Kitas dailininkas, kūręs iškiliausių Šiaurės Lietuvos asmenybių portretus, Bonaventūras Šaltis labai džiaugiasi, kad Šiaulių universiteto profesoriui Vaclovui Tričiui gimė idėja sukurti žymių krašto žmonių kolekciją ir pristatyti visuomenei. „Šiuo metu aplinkui labai daug kultūrinės destrukcijos, tačiau šitoje panoramoje vis dėlto smilksta ir rusena kultūros ugnis, atsiranda asmenybės, kurios pateikia idėjų ir rūpinasi, kad istorinė atmintis gyvuotų. Tokios krašto ir visos Lietuvos iškilių asmenybių portretų galerijos atsiradimas – neeilinis ir retas reiškinys šalyje,“ – sako dailininkas.
Parodą „Šiaurės Lietuvos žymių asmenybių portretai“ šiauliečiai ir miesto svečiai Šiaulių universiteto Dailės galerijoje gali išvysti iki gegužės 1 dienos.
