Savo mintimis apie būsimą premjerą, kūrybą ir gyvenimą sutiko pasidalinti charizmatiška ir šilta asmenybė bei „Aš niekada tavęs nepaliksiu“ pjesės autorė – K. Gudonytė. Ši rašytoja, aktorė, dailininkė, populiarių televizijos filmų ir daugybės spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos serialų scenarijų bendraautorė, turėdama tiek daug darbų ir įsipareigojimų, niekada nepamiršo, kad vis dėlto svarbiausia yra žmonės. Menininkei dažnai būna keistas dabartinio pasaulio suvokimas – prezervatyvų pasaulis, baldų pasaulis – kai visai prarandamas skonis, tikrųjų vertybių supriešinimas. „Man žvaigždės yra dangaus šviesuliai“, – kiek ironiškai apie dabartines šou „žvaigždutės“ kalbėjo pašnekovė. Tad neatsitiktinai būsimame spektaklyje atsiranda Elvio Preslio figūra kaip priešprieša šiuolaikinei „žvaigždžių“ kalimo mašinai. Rokenrolo karalius taip pat vaizduojamas kaip tyros, paprastos, neišskaičiuotos meilės simbolis – „Love is love“ – kartoja personažas.
Spektaklyje kaip klasikinėje italų komedijoje pasakojamos trys meilės istorijos. Nesugebėjimo atsirinkti to kas yra svarbiausia nūdienos vertybių sumaištyje idėją – K. Gudonytė perteikė per vieno iš pagrindinių personažų Igno pasaulėjautą. „Kaip greita pasidaryti kuo nors? Kaip ir šiuolaikinėje visuomenėje, Ignas nori viską pasiekti be didelių pastangų. Jaunuoliai kartais mąsto, štai pasirodysiu per televizorių, tapsiu „žvaigžde“, tada jau bus ir pinigai, ir įvertinimas. Daug dirbti ir nereikia. Taip, noras geriau gyventi yra sveikintinas – tai skatina progresą, bet kokiu būdu tai daryti? Mums pumpuoja, kad mes viską galime gauti labai greitai, o esmėje, tai yra vidinė degradacija“ – kalbėjo menininkė. Spektaklyje visa tai siekiama parodyti tarsi žaidimą, lengvai, po jumoro ir grotesko šydu.
Būsimame spektaklyje bus nemažai mistikos, ryšio su tuo, ko mes nematome, dažnai jaučiame, bet ne visada drįstame pripažinti. Pasak scenarijaus autorės: „Realiame pasaulyje žmonės dažnai bijo to kas yra virš realybės ribų“. Tikra vertybė, tikra realybė ir tikra po mirties – šių trijų dimensijų lauke žiūrovas bus skatinamas susimąstyti – kas yra tikra. Kaip teigia K. Gudonytė: „Nesinori visko išaiškinti, norisi kad žiūrovas pats pradėtų galvoti kaip čia būna, kad būtų dar kažkokios smegenų veiklos po spektaklio. Ko mes nesuprantame dar nereiškia, jog to nėra. Tačiau nesinori visko ir apsunkinti. Norėjau dalykus, kurie verti dėmesio, parodyti paprasčiau ir žaismingiau, su komizmu, kad būtų juokinga, tarsi pasijuokti iš savęs“. Taip spektaklyje atsiranda komiškas ilgaamžio fotografo personažas, kuris, tarsi laikas nemirtingas, fiksavo Indrės bei jos močiutės, mamos, prosenelės prisiminimus.
K. Gudonytė – nestokojanti fantazijos kūrėja, parašiusi ne vieną pjesę, pasiekusią teatro sceną. Tačiau yra ir tokių pjesių, kurios dar nėra realizuotos, ir kaip pati kūrėja teigė: „Aš jau buvau pamiršusi apie šią pjesę, nes ją parašiau prieš 12 metų ir štai vieną dieną Titas (spektaklio režisierius) prisiminė ir paklausė ar aš nieko prieš jei jis pastatys šią pjesę. Mes su juo labai geri draugai nuo studijų laikų. Kai aš ką nors naujo parašydavau, jis būdavo ta auka, kuri išklausydavo“, – juokavo menininkė. Didelių scenarijaus pakeitimų nėra, nes menininkai kartu tariasi ir diskutuoja kaip turėtų atrodyti bendras rezultatas. Be to, spektaklyje bus proga išvysti ir pačią autorę – ji vaidins Indrės močiutę.
„Niekada tavęs nepamiršiu“ spektaklis yra skirtas tiek paaugliams, tiek suaugusiems. Menininkė K. Gudonytė savo kūryboje ypatingai daug dėmesio skiria paauglių tematikai, nes jaučiasi jiems artima. „Suaugusieji prisitaiko ir moka gyventi, o tai kas išmokta nėra neįdomu. Paaugliai dar ieško, protestuoja, yra labai natūralūs“, – išskirtinį dėmesį paaugliams akcentavo rašytoja. Daugybė sukrečiančių įvykių, kai draugės nužudė savo bendraklasę, kai ne vienas mokyklinio amžiaus jaunuolis sava valia nusprendė išeiti anapilin – skaudina menininkę bei priverčia susimastyti: „Kiek žmogus turi būti vienišas, gyvendamas su šeima, savo artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis, kad pasiryžtų tokiam žingsniui? Šveist į šonus tuos blizgučius ir matyti žmogų!“, – savo mintis reiškia menininkė. „Atsisukti į žmones esančius šalia“, – tai pagrindinis K. Gudonytės leitmotyvas būsimame spektaklyje ir visoje kūryboje. Airida Vasyliūtė
