Kaip sustiprėti ir priaugti svorio? Visiems vieno recepto nėra. Daug ką lemia, su kokia liga teko galynėtis.
Alinamas organizmas
Peršalimo ligomis ir gripu susergama ne tik žiemą, bet ir pavasarį, nes šiuo metų laiku organizmas yra išsekęs. Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu, galvos skausmu ir kt. Gali prasidėti infekcinės ligos, atsirasti viršutinių kvėpavimo takų sričių ir arčiausiai esančių organų komplikacijų.
Ligos simptomus gali paskatinti ne tik peršalimas, bet ir stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichikos traumos, labai užterštas oras.
Sergant nesinori valgyti, o skysčiai – jų būtina gerti – dar labiau sumažina apetitą. Taigi krinta svoris. Kai tik pasijunta geriau, daugelis skuba į darbą, nors dar nėra visiškai pasveikę. Tad gali užkrėsti kitus. Moksliniais tyrimus nustatyta, kad peršalimo ligos dažniausiai pasireiškia ne dėl peršalimo, o dėl kontakto su sloguojančiais, kosėjančiais aplinkiniais.
Kai kurie žmonės susirgę geria vaistus, bet ir toliau dirba, nes nenori imti nedarbingumo pažymėjimo. Taip kyla pavojus ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam ligoniui – alinamas jo organizmas. Per savaitę ligonis netenka kelių kilogramų svorio.
Stiprinamas imunitetas
Persirgus gripu ar peršalimo ligomis itin svarbu tinkamai maitintis. Tada normalus svoris dažniausiai grįžta po dviejų savaičių, ir organizmas sustiprėja. Į savo valgiaraštį būtina įtraukti košes – ryžių, grikių, avižinių kruopų.
Tai ne tik palyginti pigus maisto produktas, bet ir labai sveikas. Valgant kruopų patiekalus organizmas gauna būtinų medžiagų: vitaminų, mineralų, aminorūgščių, angliavandenių, augalinių riebalų. Be to, iš ryto suvalgyta košė padės būti žvalesniam visą dieną.
Daržovės ir vaisiai svoriui neturi įtakos, bet jie – nusilpusiam organizmui taip reikalingų vitaminų sandėlis. Sustiprinti imunitetą padės vitaminas C. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, uogose. Užuot gėrus kavą, kur kas naudingiau gurkšnoti erškėtuogių arbatą. Į tą gėrimą reikėtų dėti ne cukraus, o medaus.
Jis suteikia žvalumo, turi nemažai kalorijų ir būtiniausių imunitetui stiprinti vitaminų bei mikroelementų. Patartina gerti džiovintų vaisių kompotą. Jis stimuliuoja žarnyno veiklą, turi organizmui reikalingų angliavandenių. Jie suteikia energijos, be to, padeda susigrąžinti svorį.
Persirgus peršalimo ligomis naudinga valgyti oranžinių daržovių salotų, jos paskaninamos augaliniu aliejumi. Reikia ir angliavandenių. Tad būtina neriebi mėsa – paukštiena, triušiena, veršiena. Visus produktus reikėtų išdalyti į 5–6 porcijas. Tokia mityba padeda greičiau atgauti jėgas.
Gydymas – tik operacinis
Apendicitas – tai ūminis (rečiau – lėtinis) kirmėlinės ataugos uždegimas. Tai viena dažniausių chirurginių ligų. Ūminiam apendicitui būdinga staigi pradžia, pilvo skausmas, jis iš pradžių dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje, o po 2–4 valandų „nusileidžia“ žemyn ir pradeda skaudėti dešinėje klubinėje srityje. Ligonį pykina, jis vemia, karščiuoja, padažnėja pulsas. Kartais skundžiamasi viduriavimu arba vidurių užkietėjimu.
Apendicito simptomai išryškėja greitai, dažniausiai per parą. Atlikus operaciją, per kelias dienas pasveikstama. Jei laiku neoperuojama, greitai vystosi komplikacijos, jos gali būti pavojingos gyvybei.
Geriausių rezultatų pasiekiama, kai kirmėlinė atauga pašalinama per parą nuo simptomų atsiradimo. Apendicito gydymas yra tik operacinis – šalinama uždegiminė kirmėlinė atauga. Jei operacija sėkminga, ligoninėje neilgai tenka pagulėti. Per tą laiką ligonis geria negazuotą vandenį, kisielių ir kefyrą. Aišku, netenkama kelių kilogramų svorio.
Lengvai pasisavina
Po apendicito operacijos grįžus į namus, taip pat reikia laikytis dietos. Tai lemia, per kiek laiko atsigaus audiniai. Paprastai pilvo sienelės raumenys užgyja maždaug po trijų mėnesių.
Per tą laikotarpį reikia valgyti kaloringą, bet lengvą maistą. Būtina vengti gazuotų gėrimų, vidurių pūtimą ar jų užkietėjimą sukeliančių produktų – nevirtų uogų ir daržovių, ypač ankštinių, juodos duonos.
Tinka vaikiškos tyrelės arba specialiai paruošti įvairūs mišiniai. Jie turi pakankamą kiekį baltymų, riebalų ir angliavandenių.
Tokį maistą organizmas gerai pasisavina, tad jam nereikia eikvoti energijos šiems produktams virškinti. Vartodamas šiuos mišinius žmogus gana greitai atsigauna.
Naudingos netirštos košės ir troškintos daržovės. Tuos patiekalus galima paskaninti šaukštu aliejaus. Sriubą patartina virti liesame sultinyje, kad ji būtų kaloringesnė, galima įdėti riebesnės grietinės. S
otesni patiekalai ruošiami iš neriebios mėsos ar žuvies. Kaip garnyrą rekomenduojama vartoti įvairias košes. Taip valgant organizmas greičiau sustiprėja, atgaunamos prarastos jėgos.
Virškinimo sutrikimai
Kai kamuoja virškinimo sutrikimai, pavalgius pajuntamas skausmas po krūtinkauliu arba šiek tiek žemiau. Kiti dažnai pasitaikantys požymiai – pykinimas, vidurių pūtimas ir gausiai išsiskiriančios dujos. Jei negalavimas nėra sunkus, pasveikstama per 3–5 dienas. O jei sunkiau apsinuodijama ar viduriuojama, gali prireikti ir kelių savaičių.
Per tas dienas nesinori valgyti, todėl krinta svoris, nusilpsta organizmas. Kaip jam padėti? Reikia pasirinkti tokį maistą, kad nebūtų apsunkinama virškinimo sistema. Valgoma dažniau – per dieną 6 kartus, bet mažesnėmis porcijomis. Maistą būtina gerai sukramtyti – kiekvienas kąsnis kramtomas 20–30 kartų. Patiekalas turi žadinti apetitą, tada išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, todėl pagerėja virškinimas.
Reikia vengti dirginančių skrandžio gleivinę produktų – kavos, konservų, sūdytų, rūkytų, keptų, riebių patiekalų.
Sveikstant geriausi „draugai“ – tirštos pertrintos sriubos ir kisielius. Ypač naudingas avižinis kisielius. Jis turi skaidulų, padedančių atsigauti žarnyno mikroflorai. Tačiau persistengti negalima – nereikia vartoti daug ląstelienos turinčio maisto.
Baltagūžiai kopūstai, ridikai, ropės – naudingos daržovės, tačiau sutrikus virškinimui jos tik pakenks. Vietoj jų valgomos virtos bulvės, troškintos morkos. Iš mėsiškų patiekalų valgomi troškinti ar virti garuose paukštienos, veršienos kukuliai su ryžiais ar grikiais.
Būtinas kalcis
Nuo kaulų lūžių niekas neapsaugotas. Į rizikos grupę patenka mėgstančios aukštakulnius batelius moterys ir vegetarai. Patyrus lūžį, ypač svarbūs racione tampa produktai, turintys daug kalcio bei pakankamai vitamino D. Valgiaraštyje turėtų būti ir gyvulinių baltymų. Jie – tarsi statybinė organizmo audinių medžiaga. Todėl patartina valgyti neriebią mėsą, kalakutienos, vištienos filė su troškintomis daržovėmis. Žinoma, reikia kuo daugiau vartoti turinčių kalcio produktų. Tačiau kalcio pasisavinimas organizme yra labai skirtingas.
Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno produktų – lieso pieno, jogurto, kefyro, varškės. Vertinga valgyti žuvį minkštais kaulais (aliejuje konservuotas sardines, aliejuje konservuotą lašišą).
Kalcio turtingos ir tamsiai žalios lapinėse daržovės – brokoliai, špinatai. Naudingi yra ir migdolai, žemės riešutai, sojų gaminiai, grūdinės, ankštinės kultūros, apelsinų sultys.
Per dieną sveikam žmogui reikėtų suvartoti apie 1000 mg kalcio. Patyrus kaulo lūžį, kalcio poreikis išauga iki 1200–1500 mg per dieną. Reikia vengti alkoholio, šokolado, juodos kavos, nes visi šie produktai silpnina kaulus.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
