Iš visų pakampių tik ir girdime raginimus skrandžius lepinti kuo daugiau. Su farmacininkais rankomis sukirtę medikai iš TV ekranų postringauja ne kaip susilaikyti nuo persivalgymo, o kokiomis piliulėmis persisotinus prastą savijautą taisyti. Sveikatai ir net gyvybei pavojingą persivalgymo įprotį bet kokia kaina bruka ir verslininkai, vienas paskui kitą organizuojantys apsirijimo čempionatus.
Kas daugiau?
Sausį Vilniuje vyko picų rijimo (ne valgymo!) čempionatas. Galybė gerai įmitusių vyrukų panoro jame dalyvauti. Nugalėtoju paskelbtas dalyvis, per 10 minučių sugebėjęs ryte praryti daugiau nei 20 picos gabalų. Nauja žvaigždė Lietuvos padangėje nušvito! Čempionas visai Lietuvai gyrėsi neeiliniu pilvo pajėgumu ir leido suprasti, kad mielai siektų ir pasaulinio rekordo, kuris kol kas priklauso besočiui amerikiečiui.
Tradicinių lietuviškų valgių čempionatų Lietuvoje taip pat apstu. Prieš porą metų vienas uostamiesčio restoranas surengė cepelinų valgymo varžytuves. Nugalėtojo laurai atiteko kraštiečiui, per stebėtinai trumpą laiką sušveitusiam net pusaštunto kaimiško - ne valgyklos - cepelino! Čempionas už begalinį rajumą net kelione į Švediją buvo apdovanotas. O kiek anksčiau į “Cepelinų kapojimo” varžybas vienoje Panevėžio užeigoje buvo pakviestos dalyvauti net ištisos šeimos. Valydamiesi taukinus smakrus, cepelinus skubėdami kimšo ir tėvai, ir vaikai!
Lietuvos besočiai yra rungęsi, kuris suvalgys kuo daugiau mėsainių, kibinų, koldūnų, virtų vėžių ir t. t.
Auksinės burnos
Neoficialūs čempionatai - kas daugiau ir greičiau išgers svaigalų - vyksta be rekordus fiksuojančių agentūrų dėmesio. Lietuva čia, ko gero, sunkiai aplenkiama pasaulyje. Stebina, tiksliau, šiurpina begalinis jų dalyvių ryžtas ir drąsa - maukti iki sąmonės praradimo, paskui, padedant reanimatologams, ilgai gaivaliotis. Atsigausi arba ne.
Žemaičiai čia laurus skina. Dar 2001-aisiais Kretingsodžio kaime (Kretingos r.) vietiniai girtuokliai susilažino, kuris pajėgiausias. Liūdnai lažybos baigėsi: keturi vos ne vos išsikapstė, o 34 metų Augustinui, akimirksniu iškliukinusiam 0,75 litro samanės, gėrimo čempionatas buvo pirmas ir paskutinis. Po poros metų dėl didžiojo gėriko titulo narsiai rungėsi Mieliūnų kaimo (Biržų r.) gyventojas, 31-erių Remigijus. Šis narsuolis vienu mauku ištuštino puslitrį degtinės ir krito be sąmonės. Laimė, ligoninėje atsigavo. Svaigalų gėrimo varžybas suorganizavo ir Verbūnų kaimo (Šiaulių r.) alkoholio mėgėjai. Suaugę vyrai, rizikuodami gyvybe, kovojo dėl 50 litų piniginio prizo! Nugalėjo 29 metų Viktoras, bet naujuoju titulu jis džiaugėsi neilgai - mirė iškart po gausių vaišių.
Civilizacijos grimasos
“Tokie iš Vakarų Lietuvą pasiekę čempionatai - civilizacijos grimasos, - šyptelėjo Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas. - Ta visuomenės dalis, kuri laiko save civilizuotesne, dalyvauja apsivalgymo varžybose, o žemesnieji sluoksniai mieliau aiškinasi, kuris pakels daugiau “šnapso”. Gėrimo čempionatai, tiesa, oficialiai neorganizuojami. Bent jau tas gerai. O kalbant apie persivalgymo varžybas peršasi vienintelė išvada: jos naudingos tik organizatoriams - verslininkams ir prekybininkams - bet kokia kaina siekiantiems gauti kuo daugiau pelno. Patiems dalyviams tokios varžybos yra labai pavojingos. Ne vienas mirtinas atvejis pasaulyje per tokius čempionatus užfiksuotas.”
Nuolatinis persivalgymas, anot profesoriaus, ilgainiui sukelia nutukimą ir gali išprovokuoti daugybę sunkių ligų - cukrinį diabetą, virškinamojo trakto sutrikimus, aterosklerozę, kepenų suriebėjimą, net piktybinius auglius. Tačiau ne ką mažiau pavojingas organizmui ir staigus apsivalgymas, prisikimšimas.
“Dėl staiga persipildžiusio skrandžio ir su tuo siejamo sulėtėjusio maisto pasišalinimo iš virškinamojo trakto žmogus pradeda jausti pilvo pūtimą, pilnumą, skausmą, gali pradėti pykinti, - pasakojo gastroenterologas. - Skubėdamas valgyti, kimšdamas kuo daugiau, žmogus gali bet kurią akimirką užspringti. Valgymo čempionatuose daugiausia dalyvių kaip tik ir miršta užspringę. Mirtis gali ištikti ir dėl staigaus skrandžio pertempimo maistu.”
Ir tai dar ne viskas! Jeigu iškart po besočių čempionato jausitės neblogai, nereiškia, kad ūmus persirijimas jums neatsilieps ateityje. Gali išsivystyti kuo įvairiausios virškinamojo trakto ligos - kasos ar skrandžio uždegimas, tulžies pūslės akmenligė, paūmėti organizme jau tūnančios, besivystančios lėtinės ligos.
20 proc.- Tiek Lietuvos gyventojų pernai gyveno žemiau skurdo ribos
300 tūkst. - Tiek Lietuvos gyventojų šiuo metu naudojasi maisto labdara (pernai - apie 200 tūkst., užpernai - apie 150 tūkst.)
Besočių čempionatams - ne!
Dietologė Edita Gavelienė - tik už saikingą maitinimąsi. Ji nieku gyvu nepritaria persirijimų čempionatams ir stebisi juose panorusių dalyvauti tautiečių lengvabūdiškumu.
“Apsivalgymų čempionatų organizatoriams - tai smagi, linksma pramoga, bet jų dalyviams - didžiuliai pavojai, - kalbėjo ji. - Keista, kad žmonės nepagalvoja, kas gali nutikti po tokių varžybų. Nenoriu gąsdinti, bet dietologų nuomonė apie tokias varžytuves - vienareikšmiška: niekam nerekomenduojame jose dalyvauti.”
Didžiulio maisto kiekio patekimas į organizmą, juo labiau prieš tai ilgai nevalgius ar net badavus, anot dietologės, gresia ne tik tam tikrų organų veiklos perkrovimu, bet ir visos virškinimo sistemos, taip pat ir kitų organizmo funkcijų, išbalansavimu.
“Sveikatos negalavimai nebūtinai gali pasireikšti iškart, - pridūrė dietologė. - Ūmių ligų nuo persivalgymo pasitaiko rečiau, dažniausiai žmogus tik po kurio laiko pasijunta blogai. Dėl persivalgymo žmogus gali susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kasos uždegimas, gastritas, tulžies akmenligės priepuolis - tik maža dalis sunkių ir labai pavojingų persivalgymo pasekmių. Didžiulis spektras sveikatos sutrikimų gali dėl to išsivystyti. Todėl medikai ir negali pritarti besaikiam maisto vartojimui, juo labiau - besočių čempionatams.”
Gėdinga puota maro metu
Vytautas ČEPAS - psichologas:
Picų, cepelinų ar kitokių pilvo gėrybių čempionatų organizavimas, ypač kai šalyje tokia sunki situacija, kai ne vienas net badmiriaujame, primena puotą maro metu. Labai blogas precedentas tokie čempionatai. Ar čia reikia lietuviams gainiotis svetimų madų? Tegu Amerika, Japonija ar Prancūzija sau rengia apsiėdimo varžybas į nesveikatą, bet kodėl mes turime sekti jų pėdomis? Kodėl tik šlamštą gebame parsivežti į Lietuvą? Pusė pasaulio badauja, o mes organizuojame apsirijimo varžybas! Juolab kad tokios varžybos nėra visiškai nekaltos, žmones jos atitinkamai veikia. Ypač ekscentrikus, psichopatus, psichikos sutrikimų turinčius piliečius.
O kaip baisiai atrodo tokių varžybų dalyviai! Kokiais atgrasiais, neestetiškais vaizdais žiūrovas “maitinamas”! Moralės - nė trupinio. Kita vertus, moralė nėra sankcionuota, žmogus pats turi laiku pasakyti sau stop. Gaila, bet kuo toliau, tuo labiau traukiasi moralės veikimo laukas. Tampame vis amoralesni. Jei tai tęsis, žiūrėk, tuoj vyrų seksualinio pajėgumo viešo įvertinimo čempionato sulauksime. Estija tokį jau buvo surengusi. Apie gėrikų varžytuves išvis nėra ką kalbėti.
Tiesa, moralė - toks “patiekalas”, kurio nesukiši į jokius poįstatyminius aktus. Bet jei yra triukšmo įstatymas, už kurio nesilaikymą baudžiama, kodėl niekam nerūpi propaguojančiųjų sveikatą žalojančius persivalgymą ar persigėrimą atsakomybė?
Persivalgymas - saldi nuodėmė
Humoristas, anekdotų karalius Raimundas Šilanskas puikiai žino, kad persivalgyti - nesveika, bet jam vis nepavyksta nuo šios saldžios nuodėmės susilaikyti.
“O Jėzau, nenoriu persivalgyti, bet kad neišeina, - nusikvatojo vyras. - Mano mama puiki šeimininkė, taip skaniai gamina. Skrandis jau nenori priimti, bet akys mato. Tai ir kertu tol, kol pajuntu, kad jau per daug prisikimšau. Šiaip taip pasiekiu lovą, išsitiesiu visu ūgiu, kojas aukštyn pakeliu. Ir mineralinio griebiuosi, ir virškinimą gerinančių tablečių. Taip drybsodamas mintyse sau prisiekiu: daugiau tikrai neprisikaposiu, saiką jausiu. Kur tau...”
Raimundas, kaip ir dera tikram lietuviui, dievina lietuvišką virtuvę. Labiausiai mėgsta cepelinus. Bet cepelinų valgymo čempionatuose nedalyvauja, nes nemano, kad nugalėtų.
“Nė karto nesu skaičiavęs, kiek daugiausia cepelinų per kartą suvalgiau, - šyptelėjo Raimundas. - Tiesiog valgau, kiek telpa. Bet, aišku, priklauso ir nuo to, kokio dydžio jie. Jei tų karmėlavinių, kuriuos padavėjos ne atneša, o atridena - vieno sočiai.”
O va Raseinių rajone, šalia Vilniaus-Klaipėdos automagistralės, įsikūrusioje kavinėje gaminamų rankų darbo koldūnų humoristas prisipažįsta sukemšantis “ne vieną ir ne dvi porcijas”. “Be skaičiaus, - po akimirkos patikslino. - Nes tokie skanūs, toookie skaanūūs... O kai skanu - kaip, žmogus, išsilaikysi.”
Raimundas išdavė paslaptį: kaip tik šiomis dienomis jis esą labai daug svarstęs apie persivalgymo žalą ir tvirtai apsisprendęs laikytis dietos.
“Jau trečią dieną valgau mažiau negu įprastai, - neiškentė nepasigyręs. - Iki kovo užsibrėžiau numesti bent 5-6 kilogramus. Jei pavyks, didžiuosiuosi savimi.” Bet kad pavyks tą užsibrėžtą tikslą įgyvendinti, garsus humoristas šimtu procentų garantuoti nesiryžo.
Info
Oficialios maisto valgymo varžybos pirmą kartą surengtos 1916 metais. Tada varžybų dalyviai šveitė dešrainius.
Pasaulio ėdrūne galima drąsiai įvardyti korėjietę Sonią Tomas, kuri yra pasiekusi daugybę asmeninių valgymo rekordų. 65 kietai virtus kiaušinius ji surijo per 6,4 minutės, 173 viščiukų sparnelius - per 12 min., 60 sumuštinių su kumpiu - per 8 min., 44 omarus (apie 5 kg omarų mėsos) - per 12 min.
Pasaulio dešrainių valgymo čempionas - amerikietis Džo Čestnutas. 2007 metais dešrainių valgymo čempionate jis per 10 min. susikimšo net 66 dešrainius. Mėsainių valgymo čempionate jis irgi buvo nepralenkiamas - vieną po kito surijo net 103.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
