Visų Šventųjų diena – proga ne tik uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, bet ir prisiminti tuos, kurie kūrė mūsų šalies veidą, įkvėpė, mokė ir jungė žmones.
Danė Jurkšaitytė
Metų pradžioje pramogų pasaulį pasiekė liūdna žinia – mirė garsaus Jurkšaičių šeimyninio trio narė, dainininkės Paulinos Paukštaitytės močiutė Danė Jurkšaitytė.
Apie netektį pranešta šeimyninio trio bendrame socialinio tinklo profilyje.
„Su giliu liūdesiu pranešu, kad šiandien i amžiną poilsį iškeliavo mylima mūsų sesuo Danė Jurkšaitytė“, – buvo rašoma soc. tinkle.
Netrukus gerbėjai užplūdo komentarų skiltį, reikšdami užuojautą.
„Ilsėkis ramybėje, miela sese. Liks tik patys gražiausi prisiminimai širdyje. Tegu saugo tave Dievas“, – rašė vienas gerbėjas.
„Lietuvos atgimime jūs buvote populiariausi. Užuojauta. Ji nebus pamiršta, bet liūdesys didelis“, – pridūrė kitas.
Laimutė Kedienė
Vasarį mirė Laimutė Kedienė, visuomenėje žinoma kaip Drąsiaus Kedžio mama.
Apie ištikusią mirtį artimieji viešai paskelbė socialiniuose tinkluose:
„Su dideliu liūdesiu turiu pranešti, kad šį pasaulį šiandien paliko nuostabi mama, močiutė, sesuo, draugė Laimutė Kedienė.“
Primename, kad jos sūnus Drąsius Kedys mirė 2010 m. balandžio 20 d. Kauno rajone. Vyras buvo siejamas su dviem itin visuomenę sukrėtusiomis nužudymų bylomis, kuriose figūravo kaip pagrindinis įtariamasis.
Česlovas Norvaiša
Lietuvos sportinių šokių bendruomenę kovą sukrėtė skaudi žinia – eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša.
Apie šią netektį pirmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje jautriai pranešė žinomas šokėjas Andrius Kandelis.
„Šiandien Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko ypatingo žmogaus. Į Anapilį iškeliavo Česlovas Norvaiša – treneris, mokytojas, įkvėpėjas ir tikra sportinių šokių legenda. Ačiū Jums už šokį, už įkvėpimą ir už viską, ką padovanojote Lietuvos šokių pasauliui. Ilsėkitės ramybėje“, – rašė A. Kandelis.
„Esame labai laimingi ir dėkingi visi, kurie turėjome galimybę jį pažinti, mokytis iš jo ir būti šalia šio nepaprastai talentingo, nuoširdaus ir žmogiško žmogaus – mokytojo ir draugo, kuris mus visus vadino savo vaikais.
Jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos liks su mumis. Tikiu, kad visi kartu jas tęsime ir saugosime.
Ačiū už viską, Vadovai, visada liksite visų mūsų širdyse“, – rašoma sportinių šokių klubo „Sūkurys“ feisbuko paskyroje.
Birutė Galdikas
Kovo 24-ąją Anapilin iškeliavo iškili Lietuvos asmenybė – visame pasaulyje nusipelniusi mokslininkė, antropologė, profesorė Birutė Galdikas.
Apie jos netektį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Išplatintame pranešime buvo rašoma:
„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė liūdi šiandien netekusi pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, žymiausios orangutanų tyrinėtojos, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistės, VDU garbės daktarės, profesorės Birutės Galdikas, kuri nuolat dalyvavo ir palaikė VDU veiklas. Profesorė mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios ligos.
Prof. Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje. 1966 m. ji baigė psichologiją Britų Kolumbijos universitete, 1969 m. antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). 1978 m. ji UCLA apsigynė ir antropologijos mokslų daktarės laipsnį. Birutė Galdikas buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje, Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
Prof. Birutė Galdikas buvo pirmoji mokslininkė pasaulyje, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus. Jos dėka buvo gerokai išplėstos žinios apie šios didžiųjų beždžionių rūšies elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą. Tyrinėti primatus Birutę Galdikas paskatino žymus antropologas profesorius Louisas Leakey. 1971 m. ji atvyko į Indoneziją, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Mokslininkė sukūrė ir įgyvendino ne vieną orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektą. 1986 m. ji įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, kuris veikia JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje.
Profesorės Birutės Galdikas gyvenimas ir darbai aprašyti knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Tarp įvairių jos pelnytų apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.
Dalia Kužmarskytė
Eidama 58-uosius metus mirė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė.
Apie netektį antradienį pranešta Lietuvos muzikų sąjungos grupėje socialiniame tinkle „Facebook“.
D. Kužmarskytė gimė 1968 rugpjūčio 26 dieną Klaipėdoje, 1995 metais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Solistė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbo nuo 1995 metų, yra surengusi solo koncertų Lietuvoje, dalyvavusi tarptautiniuose festivaliuose.
2003 metais D. Kužmarskytė apdovanota Kultūros ministerijos premija.
Jevgenijus Šuklinas
Gegužės pabaigoje mirė 40-metis Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
J. Šuklinas į Seimą pateko su Liberalų sąjūdžio partija, priklausė šios partijos frakcijai.
Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas.
Užuojautą „Facebook“ tinkle išreiškė ir Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Skaudi žinia – netekome Seimo nario, sportininko Jevgenijaus Šuklino.
Nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą, artimuosius, draugus, bendražygius ir visus, kurie jį pažinojo.
Šią sunkią valandą linkiu stiprybės ir ramybės.
Tegul ilsisi ramybėje“, – rašė jis.
Vladas Garastas
Eidamas 95-uosius metus mirė krepšinio treneris Vladas Garastas.
V. Garastas gimė 1932 metų vasario 8 dieną Linkuvoje, 1959 metais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, dirbo Biržų rajono Sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi, treneriu.
Jo treniruojama Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda SSRS čempionatuose 1985–1987 metais tris kartus laimėjo aukso medalius.
1992–1997 metais V. Garastas ėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas. Jo treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1995 metais tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja ir du kartus olimpinių žaidynių – 1992 metais Barselonos ir 1996 metais Atlantos – bronzos medalininke.
Aidas Marčėnas
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu liepos mėnesį pranešė, kad, eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, šių metų liepos 8 dieną mirė poetas, eseistas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Aidas Marčėnas.
Aidas Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune. Nuo 1964 m. gyveno Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Jaunystėje dirbo įvairius darbus – buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode. Šios įvairialypės gyvenimo patirtys praturtino jo pasaulėjautą ir vėliau atsispindėjo kūryboje.
Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.
Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba buvo publikuojama festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Kazimira Prunskienė
Liepos pabaigoje, eidama 84-uosius gyvenimo metus mirė pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.
K. Prunskienė buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo, aktyviai dalyvavusi šalies politikoje kelis dešimtmečius.
1943 metais Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime gimusi K. Prunskienė Vilniuje baigė vidurinę mokyklą ir universitete įgijo ekonomistės išsilavinimą, vėliau tapo ekonomikos mokslų daktare, profesore. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, tapo liaudies deputate.
Violeta Palčinskaitė
Būdama 82-ejų metų, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė.
V. Palčinskaitė gimė 1943 metų lapkričio 20 dieną Kaune. 1960–1964 metais studijavo Vilniaus universitete. Jį baigusi, tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
V. Palčinskaitė įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Vaikų literatūros premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos nacionaline premija.
Donatas Dubauskas
Rugpjūtį į paskutinę kelionę išlydėtas netikėtai miręs baro „Steam Punk“ savininkas Donatas Dubauskas (1973–2026), ne vienerius metus buvęs ryškia Vilniaus miesto gyvenimo dalimi.
Artimųjų prašymą išgirdę atsisveikinti atvykę žmonės pasirinko ne tradicinę gedulo aprangą, o ryškesnį stilių, kurį itin mėgo pats Donatas Dubauskas.
Į atsisveikinimą susirinkę žmonės stebino netradiciniais įvaizdžiais – daugelis rinkosi išskirtinę, santūriam gedului nebūdingą aprangą, atspindėjusią Donato Dubausko gyvenimo būdą, asmenybę ir charakterį.
Socialinių tinklų vartotojai, pažinoję šią ryškią asmenybę, rašo:
„Kaip gaila. Tavo spalvos puošė šį pasaulį.“
„Ilsėkis ramybėje, Donatai. Vilnius be Tavęs bus pilkesnis...“
Gintautas Kirkila-Klarkas
Rugsėjį pranešta skaudi žinia – mirė grupės „Balius“ narys, humoristas Gintautas Kirkila-Klarkas (64).
Gintautas Kirkila-Klarkas – puikiai Lietuvos publikai pažįstamas dainininkas, humoristas ir legendinės grupės „Balius“ narys.
Scenoje jis praleido kelis dešimtmečius – pirmą kartą joje pasirodė dar būdamas paaugliu, o profesionalią muzikinę veiklą pradėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Didžiulio populiarumo G. Kirkila-Klarkas sulaukė su grupe „Balius“.
Kolektyvo dainos „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ramunę baltąją“ ir kiti kūriniai tapo puikiai atpažįstami klausytojams, o pati grupė savo populiarumo viršūnėje rinkdavo pilnas sales.
Selemonas Paltanavičius
Spalį pranešta apie gamtininko, fotografo, prozininko ir radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičius mirtį.
S. Paltanavičius gimė 1956 metais Užbaliuose, Marijampolės rajone.
1979 metais baigė Vilniaus universitetą, 1979–1984 metais dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.
1984–2011 metais ėjo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo pareigas, 2011–2019 metais dirbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu.
1989–1994 metais buvo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Henrikas Vaitiekūnas
Visai neseniai eidamas 78-uosius metus mirė buvęs laidų vedėjas, žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, sekmadienį pranešė LRT.
H. Vaitiekūnas gimė 1949 metais Panevėžyje, bet augo ir mokėsi Klaipėdoje.
Žurnalisto darbą jis pradėjo 1969 metais „Valstiečių laikraštyje“, vėliau dirbo „Vakarinėse naujienose“, Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.
1978–1993 metais H. Vaitiekūnas dirbo Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijoje reporteriu ir Žemės ūkio skyriaus vedėju. Dirbdamas neakivaizdžiai studijavo: baigė du kursus bibliotekininkystės ir bibliografijos, tris kursus teisės, tris kursus lietuvių kalbos ir literatūros.
Žurnalisto diplomą Vilniaus universitete H. Vaitiekūnas įgijo 2000 metais, būdamas šios aukštosios mokyklos dėstytoju.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
