Kaip rašo portalas „Trakų žemė“, Aldona Petronelė gimė 1939 m. sausio 1 d. Strazdų kaime, netoli Šeštokų, prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Jos vaikystę paženklino okupacija, pokario sunkumai ir tremties grėsmė. Šeimai patekus į tremiamųjų sąrašus, Aldonai teko slapstytis, kurį laiką gyventi atskirai nuo tėvų.
Visam gyvenimui atmintyje išliko Šeštokuose matyti į gyvulinius vagonus laipinamų tremiamų šeimų vaizdai. Nors jos šeimai tremties pavyko išvengti, atimta tėvų žemė, suvaržytos teisės ir nuolatinis nesaugumo jausmas lydėjo ne vienerius metus. Anksti netekusi tėvo, vėliau ji ilgus metus rūpinosi sunkiai sergančia motina.
Mirė gerbiama mokytoja
Nepaisydama gyvenimo išbandymų, Aldona Petronelė atkakliai siekė mokslo. Baigusi vidurinę mokyklą Marijampolėje, mokėsi dramos studijoje, dirbo bibliotekoje, o vėliau Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir filologijos studijas. Gavusi paskyrimą dirbti į Paluknį Trakų rajone, su šiuo kraštu susiejo visą tolesnį savo gyvenimą.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja, išugdė ne vieną mokinių kartą. Jos mokiniai ne kartą dalyvavo respublikinėse olimpiadose. Didelėmis Aldonos Petronelės pastangomis 1982 metais Paluknio aštuonmetė mokykla tapo vidurine. Ši mokykla gyvuoja iki šiol, šiandien jau turi gimnazijos statusą. Net sulaukusi pensinio amžiaus, Aldona Petronelė tęsė pedagoginę veiklą – dirbo Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja.
Mokytojos darbas jai buvo ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Ji siekė mokiniams perduoti ne vien lietuvių kalbos žinias, bet ir meilę gimtajam žodžiui, pagarbą savo kraštui, jo istorijai bei kultūrai. Šios pastangos neliko be pėdsako – ne vienas jos auklėtinis pasirinko pedagoginį kelią, tęsdamas mokytojos puoselėtas vertybes.
Lietuvos Atgimimo metais Aldona Petronelė aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Kartu su vyru Antanu Jonu dirbo rinkimų komisijose, prisidėjo prie demokratinių permainų Lietuvoje. Už savo veiklą buvo apdovanota Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio medaliu.
Aldona Petronelė buvo tvirtos valios, principinga, darbšti ir kartu jautri kitam žmogui. Gyvenimo sunkumai jos nepalaužė. Ji mokėjo išsaugoti orumą, nepasiduoti neteisybei ir likti ištikima savo įsitikinimams. Savo pavyzdžiu mokė vaikus ir anūkus ir visus savo mokinius siekti mokslo, nebijoti kurti, domėtis pasauliu, menu, teatru. Sąžiningumas, pagarba kitiems, užuojauta silpnesniam bei ištiesta pagalbos ranka tam, kuriam jos labiausiai reikia. Tai – vertybės, kuriomis ji vadovavosi. Ji tikėjo, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis žmogus turi išlikti žmogumi.
Ypatingą vietą jos gyvenime užėmė šeima. Su vyru užauginti trys vaikai, penki anūkai, pačių rankomis nelengvais laikais pastatytas namas ir pasodintas sodas – visa tai liudija jos darbštumą, rūpestį artimaisiais ir gebėjimą kurti jaukius, svetingus namus. Čia visuomet buvo laukiami šeimos nariai, draugai ir svečiai. Kiekvienam atvykusiam ji rasdavo laiko, dėmesio ir gerą žodį. Šie namai ir toliau liks artimųjų susitikimų vieta, saugančia bendrus prisiminimus ir perduodamas šeimos vertybes.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, atėjusiems palydėti mūsų brangią Mamą Aldoną Petronelę į paskutinę kelionę, taip pat tiems, kurie, negalėdami būti šalia, iš toli siuntė užuojautos ir palaikymo žodžius. Baltų žiedų gausa, nuoširdus Jūsų dėmesys ir buvimas kartu šią sunkią valandą mums buvo didelė paguoda.
Su meile ir dėkingumu saugosime Mamos atminimą, jos gyvenimo išmintį ir vertybes, kurias ji perdavė mums ir ateinančioms kartoms.
Liūdintys vaikai ir artimieji
