Jau apie 400 jaunuolių iš įvairių Europos šalių pasiryžę Vilniuje patirti, kaip Stalino laikais (1941-1953 metais) su politiniais kaliniais lageryje elgėsi enkavedistai.
Ši sukrečianti atrakcija - unikalus istorinis projektas "Tremties diena" - prie Vilniaus Nemenčinės miškuose prasidės sausio mėnesį. Maždaug penkios valandos politinio kalinio išgyvenimų taps gyva istorijos pamoka. Jau užsiregistravo tiek 17-25 metų amžiaus žmonių iš 19 Europos Sąjungos šalių, kad suburtos devynios dalyvių grupės. Pasiryžusiųjų spygliuota viela aptvertame lageryje laukia Stalino režimo sergėtojai enkavedistai (NKVD - narodnyj komisariat vnutrenich del; vidaus reikalų liaudies komisariatas), ypatingojo pasitarimo ("troikos") per keletą minučių skelbiami nuosprendžiai, miško darbai, lagerio karceriai, barakų gultai, skurdus maisto davinys, kurio dydis priklausys nuo kalinio darbo rezultatų.
Labiausiai susidomėjo kaimynai
Naujasis Europos Komisijos (EK) remiamas projektas yra programos "Aktyvi Europos atmintis", skiriamos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, dalis. Projekto sumanytoja Rūta Vanagaitė yra ir jau dvejus metus Nemenčinės miškuose sovietiniame bunkeryje vykstančio projekto "1984. Išgyvenimo drama" prodiuserė. Pasak jos, į šį projektą atvyksta daug turistų iš užsienio, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją. Dabar net yra galimybė šiame bunkeryje praleisti klaikią naktį, kai iš miego nuolat budina KGB tardytojai. Bunkeris, kuriame iki šiol vykdavo 1984 metų išgyvenimo drama, dabar bus pritaikytas kitam, kur kas atšiauresniam istoriniam laikotarpiui - 1953 metų žiemai.
Į naująjį projektą "Tremties diena" daugiausiai užsiregistravo jaunuolių iš Lenkijos ir Latvijos.
Išgyvenimų autentika
Per projekto pristatymą žiniasklaidai italų televizijos kanalo RAI žurnalistas teiravosi, kaip projekto kūrėjai užtikrina istorinį patikimumą, ar dalyviai gali patirti, kad taip iš tikrųjų buvo. "Mes daug konsultavomės su Genocido aukų muziejaus darbuotojais, domėjomės tremties ir lagerių istorija. Patikėkite, viskas autentiška. Net šie kitokios formos pusės litro stiklainiukai, iš kurių kaliniai gerdavo arbatą", - rodydama pietų davinį - stiklainį vandens ir storą riekę forminės duonos - pasakojo R.Vanagaitė.
Dažys spygliuotą vielą
"Norėtume priversti savanorius "kalinius" kirsti mišką, tiesti geležinkelį - ką iš tikrųjų nuteistieji ir dirbo, tačiau baiminamės, kad prie tokių darbų nepratę užsieniečiai nesusižalotų pirštų. Šiek tiek miško tvarkymo darbų bus, teks ir griovius kasti. O tie, kurie pasirodys labai nedarbingi, turės baltai dažyti spygliuotą vielą", - žadėjo projekto sumanytoja. Kadangi projektą finansuoja EK, dalyviams diena tremtyje nieko nekainuos.
Tarp dešimties politinius kalinius prižiūrinčių ir niūrią atmosferą kuriančių žmonių bus ne tik aktorių, vaidinančių griežtus enkavedistus, bet ir patirties turinčių Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo valdybos pareigūnų, kurie turi teisę legaliai nešiotis ginklą.
Kad išgyvenimai būtų tikroviškesni, išėjusieji iš lagerio negalės įsigyti jokių sovietinių suvenyrų. Tai ne šou. "Sąmoningai vengiame visokio kičo, - sakė R.Vanagaitė. - Projekto pabaiga numatyta ateinančių metų kovo 11 dieną. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje jaunieji "Tremties dienos" dalyviai susitiks su politinių kalinių organizacijų atstovais."
Paklausta, kaip kilo mintis sukurti šį projektą, R.Vanagaitė sakė: "Jau šeštadalis Lietuvos gyventojų yra gimę demokratiniu metu, apie totalitarinius laikus žino tik iš knygų. Mes norime dalyvius ne supažindinti ar šviesti, o greičiau sukrėsti išgyvenimų drama. To nemačiusieji ir nepatyrusieji net negali įsivaizduoti, kad taip buvo. Ypač užsieniečiai. Prie gero labai greitai priprantama."
Projekto sumanytojos R.Vanagaitės senelis buvo ištremtas į Karagandos lagerį už tai, kad sutrypė Stalino portretą. Ten jis mirė sušalęs ant gultų.
***
Į gulagus - Stalino įkurta lagerių sistema (trumpinys GULAG - glavnoje upravlenije ispravitelno trudovych LAGerei; vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba) - buvo prievarta vežami šių ir panašių kategorijų gyventojai: asmenys, dažnai keliaujantys į užsienį, susirašinėjantys su užsieniečiais, esperantininkai, filatelistai, Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, kontrabandininkai, kunigai ir aktyvūs religinių bendruomenių nariai, žemės savininkai, pramonininkai. Nemažą kalinių dalį sudarė karo belaisviai, lenkai, okupuotų Baltijos valstybių piliečiai, nuo Hitlerio pabėgę žydai, Pavolgio vokiečiai, čečėnai, Krymo totoriai, suomiai. Per visą represinės sistemos gyvavimo laikotarpį lageriuose ir tremtyje priverstinius darbus dirbo daugiau nei 25 mln. žmonių.
Jūratė Mičiulienė
