Pašnekovas papasakojo, kad prieš pradėdamas keisti įpročius nė nežinojo, kiek sveria. Treneriui Remigijui paprašius pasisverti, jis susidūrė su problema – kai kurios svarstyklės tokio svorio tiesiog nerodė, o jis ir pats nesitikėjo, kad gali sverti daugiau nei 200 kg.
„Sakiau, kad galbūt apie 160 kg ar truputį daugiau, nes paskutinį kartą buvo apie 150 kg. Po to ilgai nesisvėriau, nors pastebėjau, kad priaugau.
Kadangi neturėjau svarstyklių, užsisakiau jas internetu. Jos svėrė iki 180 kg. Atsistojus ant svarstyklių, greitai pasirodė klaidos pranešimas. Patikrinau dėžutę – viskas buvo teisinga. Išsigandau. Parašiau Remigijui:
„Remigijau, turbūt pamelavau jums ir sau – sveriu daugiau nei 180 kilogramų“, – dalijosi jis.
Pamačius skaičius ant svarstyklių ištiko šokas
Sužinojęs savo tikrąjį svorį Darių ištiko šokas. Nustebo net ir poliklinikos darbuotoja.
„Greitai paskambinau į vietinę polikliniką. Ten turėjo svarstykles iki 210 kg. Galvojau – tiek jau tikrai užteks. Atsistojęs ant jų pamačiau 208,8 kg. Kadangi buvau apsirengęs, svorį suapvalinome iki 208 kg.
Jaučiausi ištiktas šoko – niekada gyvenime neįsivaizdavau, kad galima pasiekti 200 kg ir net juos viršyti. Buvo labai didelis sukrėtimas. Šalia stovėjo darbuotoja. Pamačiusi mano svorį ji tarė: „Mačiau, kad esi didelis, bet kad tiek...“, – prisiminė pašnekovas.
Jis neslėpė, kad sužinojus visa tai į galvą lindo blogos mintys, buvo sunku patikėti tokia realybe.
„Išėjęs iš poliklinikos dar ilgai sėdėjau automobilyje, įsikibęs į vairą, ir bandžiau viską apmąstyti. Galvoje sukosi daugybė minčių, daug blogų emocijų. Atrodė, kad neįmanoma numesti tiek kilogramų. Protas tiesiog neleido patikėti, kad tai įmanoma“, – sakė Darius.
Suprato, kad reikia keistis
Nepaisant to, tai Darių ir motyvavo. Jis nusprendė pradėti dirbti su treneriu ir griežtai laikytis jo nurodymų. Pašnekovas suprato, kad jei nieko nekeis – iki senatvės tikriausiai neišgyvens.
„Kadangi buvau išbandęs daug įvairių metodų ir niekas neveikė – trumpam pavykdavo, bet vėliau viskas grįždavo – nusprendžiau: imsiuosi darbo su Remigijumi ir darysiu 100 proc. to, ką jis nurodys, nekreipdamas dėmesio į vidinius prieštaravimus.
Pasakiau sau: jei net ir šįkart nepavyks, teks susitaikyti su gyvenimo realybe ir, tikriausiai, trumpesniu gyvenimu“, – kalbėjo D. Andrulis.
Kelią į nutikimą pradėjo dar vaikystėje
Kalbėdamas apie svorio augimą iki 208 kg, jis išskyrė kelis veiksnius, kurie prie to privedė. Pasak jo, viskas prasidėjo dar vaikystėje.
„Augau kaime ir niekada neturėjau žinių, supratimo, kas yra mityba. Maistas buvo tiesiog maistas. Kaime viskas riebu, daug, valgymas padrikas. Tai ir buvo pagrindiniai pamatai, pakloję ateities problemas – neišmanymas mitybos srityje.
Augau paprastoje šeimoje, kur niekas negalvojo apie kalorijas ar subalansuotą mitybą. Maistas buvo pakankamai sveikas – užsiaugintas savo rankomis. Be to, jaunystėje sveikatos problemų nebuvo. Kaimo darbas buvo fizinis, o mokykloje sportavau – žaidžiau krepšinį, bėgiojau. Fizinio aktyvumo buvo daug, todėl padrikas valgymas netrukdė – judėjau, nesėdėjau prie kompiuterio, laisvalaikį leisdavau lauke. Visa tai neleido nutukti. Vis dėlto, būtent tada buvo pakloti pagrindai neteisingam požiūriui į mitybą“, – pripažino jis
Pradėjęs studijuoti vyras nustojo aktyviai sportuoti, susiformavo neteisingi įgūdžiai.
„Vėliau, pradėjus studijuoti universitete, teko dirbti dėl finansinių priežasčių. Pasirinkau parduotuvės apsaugą. Sportą teko paaukoti, o darbe judėjimo beveik nebuvo. Eidavau į mišrainių skyrių, pasiimdavau kibirėlį riebios, kaloringos mišrainės ir viską ramiai sukirsdavau, žiūrėdamas į monitorių. Nesusimąstydavau – valgiau ir tiek.
Prie to prisidėjo ir alkoholis. Nors nebuvau geriantis kasdien, bet savaitgaliais – baliukai, atsipalaidavimai. Buvo daug netikrų, nesveikų malonumų, kurie darė savo“, – dėstė Darius.
Liga vos nesibaigė tragedija
Pašnekovas neslėpė, kad visa tai buvo užburtas ratas – veiksmai, kuriuos kartais darė net nesusimąstydamas.
„Suvalgai picą, užgeri „Coca-Cola“ – nesąmoningas valgymas. Tuo momentu jautiesi gerai, kol kramtai, kol gauni skonio malonumą. Maistas man visada turėjo suteikti emociją. Bet prisivalgai, nors jau jauti sotumą, nes nori tos laimės. Nusiperki alaus – ir dar labiau valgai. Po to jautiesi blogai, imi savęs nekęsti – ir vėl eini prie šaldytuvo. Tai tampa užburtu ratu“, – teigė jis.
Anot Dariaus, neilgai trukus nutukimas pasireiškė per ligas. Viena jų – miego apnėja, dėl kurios vos neįvyko tragedija.
„Atsirado ligos – miego apnėja. Tai miego sutrikimas, kai neišsimiegi ir gali net užmigti už vairo, kas man kelis kartus buvo nutikę, aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, cholesterolis, padidėjusi gliukozė. Stuburas ir sąnariai pradėjo skaudėti dėl didelio svorio. Net nueiti 50 metrų ar išnešti šiukšles būdavo didžiulis iššūkis – skausmas būdavo baisus“, – dalijosi mintimis pašnekovas.
Lūžio taškas ir pokyčiai
Dariaus teigimu, visi šie dalykai ir neigiami pojūčiai privedė prie lūžio – susipažinimo su jo treneriu Remigijumi.
„Lūžis įvyko netikėtai, kai atradau Remigijų. Pradėjau jį stebėti, nes mano sūnus Povilas Šiauliuose pradėjo lankyti jo treniruotes. Tuo metu aš buvau Norvegijoje, o šeima gyveno Šiauliuose.
Žiūrėjau jo postus, filmukus, klientų rezultatus – atrodė įspūdinga. Pagalvojau apie šeimą, apie sūnaus augimą, norėjau kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir pamatyti, kaip jis tobulėja. Nusprendžiau parašyti Remigijui“, – sakė D. Andrulis.
Vyras papasakojo, kad šio trenerio skirtumas nuo visų kitų – atvirumas, kuris motyvuoja.
„Pradžioje reikėjo įsigyti jo 12 savaičių mitybos iššūkį – planą su priežiūra. Aš įsigijau planą, buvo bendravimas dėl svorio, nuotraukų, supažindinimas su taisyklėmis. Gavęs planą pradėjau su juo dirbti. Buvo aišku, kad nesilaikant taisyklių būsi pašalintas iš plano. Remigijus kartais pasako labai nepatogią tiesą – tiesiai šviesiai. Kai žmonės jos nepriima, kartais jį užblokuoja. Bet jei priimi, tai labai motyvuoja“, – pasakojo vyras.
Pasak Dariaus, taip pat svarbi ir kontrolė. Laikantis minėto trenerio mitybos plano, reikėjo grietai sekti maisto suvartojimą bei jį dokumentuoti.
„Kiekvieną savaitę būna 5-6 valgymai: trys pagrindiniai ir užkandžiai, daug įvairių variacijų. Svarbiausia – kontrolė: kiekvieną kartą pagamintą maistą reikia nufotografuoti ir siųsti Remigijui prieš valgant. Savaitės pabaigoje pirmadieniais siunčiamos svarstyklių nuotraukos. Jei yra nukrypimų nuo plano, Remigijus paaiškina, pakalba, kodėl taip nutiko. Tai pastovus bendravimas, didelė kontrolė.
Iš pradžių maniau, kad tai keista, bet vėliau supratau, kad tokia priežiūra yra labai naudinga. Viskas vyko nuosekliai – kasdien siunčiant nuotraukas. Tai truko apie 2,5 metų“, – kalbėjo Darius.
„Ozempic“ nenaudojo
Vyras sakė, kad po pirmųjų gerų rezultatų norėjo tęsti svorio metimą savarankiškai, bet treneris nuo šios minties jį atkalbėjo.
„Net po 12 savaičių, gavus gerus rezultatus, Remigijus man siūlė tęsti dar 12 savaičių. Po 24 savaičių norėjau pabandyti vienas, bet Remigijus griežtai pasakė: „Ne, Dariukai, būnam iki dviženklio skaičiaus“, – su šypsena pasakojo jis.
Šiais laikais vis populiarėjant svorio metimo vaistui „Ozempic“, neretai žmonės pasirenka būtent tai. Tačiau pašnekovas sakė apie išgirdęs pavėluotai.
„Apie „Ozempic“ sužinojau per TikToką. Prieš pradėdamas dirbti su Remigijumi, jau kūriau TikToką, dalinausi įvairiomis nesąmonėmis, ir tik vėliau susidomėjau svorio metimu. Pirmą kartą apie „Ozempic“ sužinojau, kai vienas komentatorius paminėjo šį vaistą“, – prisiminė D. Andrulis.
Jis papasakojo, kad socialiniuose tinkluose atsirada ir tų, kurie netiki Dariaus sėkme numesti svorį sveikai.
„Žmonėms dažnai atrodo neįtikėtina, kad svoris gali būti numestas natūraliai, su sveika, subalansuota mityba. Tačiau mano atveju per du su puse metų svoris buvo sumažintas sveikai“, – patvirtino jis.
Patarimas kitiems
Lygindamas savijautą tada ir dabar, Darius neslėpė, kad skirtumas – neįtikėtinas. Dabar jis gali džiaugtis žymiai geresne sveikata ir bendra savijauta.
„Lyginant savijautą, kai svėriau 208 kg, ir dabar – skirtumas milžiniškas. Tuomet jaučiausi lyg „įstrigęs“, dabar jaučiuosi lyg skraidau. Sveikata – idealus kraujospūdis, cholesterolis ir gliukozė normalūs. Apnėja prapuolė, miegas kokybiškas. Esu pastoviai žvalus, judrus, sportas padeda išlikti aktyviam ir mobilumą.
Dabar atsiranda naujų pomėgių, hobių, judu, veikiu, mąstau, o tai atveria galimybes ir finansiškai. Man 43 metai, bet niekas nėra per vėlu – visur spėsiu“, – džiaugėsi jis.
Pašnekovas patarė ir kitiems, bandantiems mesti svorį. Anot jo, ypač svarbu užduoti sau kelis klausimus.
„Patarimas kitiems, norintiems numesti svorio: užduokite sau klausimus. Ko jūs iš tiesų norite? Jei atsakymas – numesti svorį, pagerinti sveikatą ir gyventi geriau, klauskite, kaip tai padaryti. Svarbu neieškoti lengviausio kelio – jis duoda tik trumpalaikį rezultatą. Reikia nuoseklumo, disciplinos ir darbo.
Pasiekus tikslą, lengvumas ir gyvenimo malonumas ateina natūraliai. Reikia perlipt per save, įveikti vidinius demonus, bet tai vainikuoja tikrąjį gyvenimo džiaugsmą“, – išskyrė Darius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
