Žinoma 84 metų gydytoja Filomena Taunytė įsitikinusi, kad alergijas ir daugelį kitų ligų galima išgydyti be vaistų – tinkamu maistu ar dietomis.
F.Taunytė visai negertų vaistų, jei nereikėtų „remontuoti“ širdies. Nevartoti vaistų, jei tai įmanoma, ji siūlo ir kitiems. Kodėl? Medikė turi savo versiją.
Vaistų ne visada reikia
„Daugelis vaistų gydo ne ligą, o tik slopina jos pasireiškimą. Pasaulyje gaminama per 20 tūkstančių pavadinimų vaistų, nors stacionariam gydymui užtektų 200, ambulatoriniam – 100. Kiekvienas cheminis preparatas turi šalutinį poveikį. Vaikantis kainų, apie alergiją sukeliantį ar kenksmingą vaistų maišymą negalvojama“, – tikino ji. Apskritai, medikės manymu, vaistų geriama, kai nėra jokio reikalo: „Nuo paprasčiausios slogos prirašoma vaistų už 100 litų, nors užtektų ūkišku muilu pamuilintu pirštu išplauti nosies gleivinę ar į nosį įlašinti atskiesto trijų procentų vandenilio peroksido. Užtektų ir skiestų svogūnų sulčių.“
Ligas įveikia maistas
Medikė įsitikinusi, kad daugelį ligų galima įveikti tinkamu maistu. Pavyzdžiui, visas medžiagų apykaitos ligas, reumatoidinį artritą, podagrą ar alergijas: „Alergija nėra liga. Tai tik neadekvati organizmo reakcija pirmiausia į maistą, o paskui į įvairias medžiagas: vaistus, kvapus, kuriuos kai kurie mokslininkai laiko tik katalizatoriais, galinčiais prišaukti organizmo reakciją.“
Alergiškų vaikų būtų mažiau, jei mamos juos tinkamai maitintų nuo kūdikystės. „Gimę kūdikiai, jei negauna motinos pieno, maitinami visokiais saldžiais mišiniais, konservuotu pienu, todėl alergijų daugėja“, – aiškino F.Taunytė.
Alergiškus vaikus ji pataria gydyti vien dietomis. „Suaugusiųjų, jei jie gėrė daug vaistų, ypač hormoninių, dietomis išgydyti nepavyks, tačiau galima kur kas sumažinti šių ligų pasireiškimą“, – patarė medikė.
Dietomis gydoma ir tokia liga kaip šizofrenija. „Pasaulyje sklando nuomonė, jog šizofrenija taip pat yra sunki alerginė liga. Rusijoje ji bandoma gydyti badu ir dieta, ir tai duoda neblogų rezultatų“, – pasakojo Filomena.
Nepasisavina baltymų
Dėl alergijų kaltas ne tik netinkamas maistas. „Žmonių, linkusių į alergines ligas, vidaus organai dirba nepakankamai. Nepasisavinti baltymai, vadinami antigenais, pakliūva į kraują. Iš ten jį turėtų pašalinti „paskutinė instancija“ – inkstai, tačiau dažnai ir jie nesugeba atlikti savo darbo. Gelbėdamasis organizmas prigamina antikūnų ir šie, užpuolę nepasisavintą baltymą, geba jį pašalinti per odą, plaučius, vidaus organus. Taip atsiranda odos bėrimas, kankina obstrukcinis bronchitas, reumatas“, – aiškino pašnekovė.
Be vaistų galima išgydyti ir astmą?
F.Taunytė įsitikinusi, kad be vaistų galima išgydyti ir astmą. Tereikia parinkti tinkamą gydymo metodą ir mitybą. Pavyzdžiui, mokslininko K.Buteikos kvėpavimo metodiką, skirtą bronchų astmai gydyti. Jo esmė – valingai mažinti gilų kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą organizme daugėja angliarūgštės. „Didesnis angliarūgštės kiekis skystina kraują ir taip sustabdo arba palengvina bronchų astmos priepuolį. Jei prie šio metodo dar parinksime tinkamą mitybą, sulauksime neblogų rezultatų nevartodami jokių vaistų“, – tikino medikė.
Kilus bronchų astmos priepuoliui, ji nepataria atidaryti lango. Mat padaugėjus deguonies sumažėja kraują skystinančios angliarūgštės.
Pasak medikės, astmos priepuolį galima palengvinti ir ... atsistojus ant galvos. Padarius žvakę, anot jos, suskystėja kraujas. „Pratimas tinka ir sutrikus bendrai medžiagų apykaitai ar sergant alerginėmis odos ligomis. Pratimas daug veiksmingesnis, jei prieš tai karšta pūsle pusę valandos pašildysime tą kūno vietą, kurioje yra kepenys“, – patarė medikė.
Depresiją gydo badaudama
Ligas galima išsigydyti ir badaujant. Tai F.Taunytė pati praktikuoja nuo 35 metų: „Stengiuosi kas tris mėnesius pabadauti po septynias dienas. Liūdesį, kuris mane aplanko pavasariais, taip pat gydausi badaudama, gerdama tik vandenį. Tai padeda.“
Anot medikės, pasninkauti vieną dieną per savaitę – labai naudinga. „3–7 dienų sulčių dieta, ypač pasiligojus, taip pat sveikintina. Laikytis pasninko pataria visos religijos. Keturias savaites prieš Kalėdas, septynias prieš Velykas ir kartą per savaitę mūsų protėviai buvo tikri vegetarai. Sugrįžkime prie tokių įpročių ir perpus ar net daugiau sumažės alerginių, vėžinių ligų, reumatų, neliks podagros“, – tikino pašnekovė.
Ji pati nėra didelė vegetarizmo šalininkė. Pasak jos, toks maistas tinka sergantiems sunkiomis alerginėmis ligomis, bet ne sveikiems.
Autorė Virginija Barštytė
