Nemalonią situaciją vyras aprašė socialiniuose tinkluose:
„Turiu klausimą dėl vakcinacijos. Klausiu tiesiai Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos . Nuėjau šiandien apie 14:30val. pasiskiepyti. Atėjau į vakcinacijos vietą esančioje Lukiškių aikštėje, Vilniuje. Būdelėje sėdintis darbuotojas pasakė, kad mano pasirinktos vakcinos šiandien jau nebeturi. Registruojuosi kitai dienai. Kol įvedinėja duomenis išsitraukiu savo suaugusiųjų skiepų paso knygelę ir paklausiu ar įklijuos man joje lipduką iš vakcinos pakuotės, kad matytčiau serijos numerį ir pavadinimą. Staiga pradeda keistis darbuotojo tonas ir jis meta man frazę : „Ne, mes tokiais dalykais neužsiiminėjam. Ko jūs čia klausinėjat? Nepatinka – nesiskiepykit, galiu iškart išregistruoti!“.
Stoviu lengvame šoke ir negaliu patikėti tuo, ką išgirdau. Sakau, kad aš klausiu tik to, kas tiesiogiai susiję su vakcina ir skiepyjimo procesu. Kad net šunį nuvežus skiepyti į VET kliniką užpildo skiepų knygelę ir įklijuoja lipduką, kuris yra kaip vakcinos sertifikatas.
Tada iš už širmos išlenda med. sesutė, kuri atlieka patį skiepijimą ir sako: „Čia tų skiepų greit bus tiek, kad nebetilps jums į knygutę.“... Klausiu ką ji turi omeny, bet ji nieko nebeatsako. Aš tada pasakau, kad klausiu paprastus klausimus, kurie susiję tik su vakcinacija ir paprasta registracijos procedūra ir noriu tik lipduko į savo skiepų knygelę. Jei neturite atsakymo, sakykite nežinau ir tai jau bus atsakymas, bet nekelkite prieš mane balso ir nekvailinkite.
Registracijos neatšaukiau. Manau, kad ten buvo lengvai peržengtos ribos kalbant apie bendravimo etiką (ir tikrai ne iš mano pusės). Bet šis postas net ne apie tai. Aš tik noriu sužinoti, ar turiu teisę paprašyti vakcinos lipduko ir paprašyti, kad būtų užpildyta mano knygutė, ar ne. Nes vakcinavimo vietoje niekas nieko atsakyti negalėjo. Tik pakeltu balsu pasiūlė nesiskiepyti, jei kažkas nepatinka. O gal mano prašymas buvo nepagrįstas ir neteisus esu aš.
Buvau ne vienas. Tad yra žmogus galintis paliudyti, kad nei milimetru nešvelninu ir neaštrinu. Nei pačio įvykio, nei šito post'o. Aš tik noriu paklausti“, – rašė A. Eisimantas.
