• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2009 metų lapkritį 26-erių Johnas Edward Jones patyrė vieną skaudžiausių mirčių, kokią tik galima įsivaizduoti – širdį draskančią nelaimę, kuri iki šiol persekioja tuos, kurie bandė jį išgelbėti.

2009 metų lapkritį 26-erių Johnas Edward Jones patyrė vieną skaudžiausių mirčių, kokią tik galima įsivaizduoti – širdį draskančią nelaimę, kuri iki šiol persekioja tuos, kurie bandė jį išgelbėti.

REKLAMA

Medicinos studentas ir atsidavęs tėvas Johnas mėgo tyrinėti urvus, skelbė mirror.co.uk.

Kelionė baigėsi tragedija

Tačiau kelionė su broliu Joshu ir draugais į garsųjį „Nutty Putty Cave“, Jutos dykumoje baigėsi tragedija. Įžengęs į nepažymėtą urvo dalį, Johnas įstrigo galva žemyn pirmas siaurame praėjime, kurio matmenys buvo vos 25 cm pločio ir 46 cm aukščio – per ankšta net menkiausiam judesiui.

Josh, negalėdamas išlaisvinti brolio, išlipo į paviršių ir iškvietė pagalbą. Per artimiausias 27 valandas dešimtys gelbėtojų kovojo, kad ištrauktų Johną – tai buvo viena sudėtingiausių operacijų tokio tipo istorijoje. Tačiau ankšta erdvė ir spaudimas jo vidaus organams misiją pavertė beveik neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant desperatiškų pastangų, Johnas galiausiai prarado sąmonę. Jis mirė dėl širdies sustojimo ir uždusimo giliai po žeme. Jo kūno atgavimas buvo laikomas per daug pavojingu, todėl valdžios institucijos uždarė urvo praėjimą, palikdamos jį amžinai įkalintą. Šiandien prie urvo įėjimo stovi memorialas, pagerbiantis jo atminimą.

REKLAMA

Paskutinis žmogus, matęs Johną gyvą, buvo kitas urvų tyrinėtojas ir „YouTube“ kūrėjas Brandonas Kowallis, prisijungęs prie gelbėjimo operacijos. Savo tinklaraštyje jis aprašė siaubingas sąlygas po žeme. Pasak jo, kraujas veržėsi į Johno galvą, jam buvo sunku kvėpuoti, jis nuolat prarasdavo ir atgaudavo sąmonę.

Gelbėtojai nuleido radijo ryšio prietaisą, kad Johnas galėtų paskutinį kartą pasikalbėti su artimaisiais.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, tai buvo jo tėvas, motina ir žmona, kurie sakė, kad jį myli, meldžiasi už jį, o jo tėvas jam suteikė palaiminimą“, – rašė B. Kowallis.

Jo žmona kalbėjosi su juo 5–10 minučių, sakydama, kad jaučia ramybę ir kad viskas bus gerai.

Tačiau viltis blėso. Kai Kowallis kartu su gelbėtoja Debbie nusileido jo patikrinti, juos pasitiko šiurpus vaizdas – John’o kojos smarkiai trūkčiojo, kvėpavimas buvo paviršutiniškas, duslus, tarsi gurkčiojantis.

„Tai buvo labai niūrus vaizdas“, – prisipažino B. Kowallis.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų