Mes, žmonės, nesame greičiausia ir stipriausia sutvėrimų rūšis ir retai galime pasigirti savo pojūčių pranašumu prieš kitus gyvūnus. Juk paukščiai mato geriau negu mes, šunys geriau užuodžia, o dauguma gyvūnų turi tokių savybių, kokių žmogus galėtų tik pavydėti. Štai, pavyzdžiui, rykliai jaučia magnetinius laukus, o bitės mato ultravioletinę radiaciją.
Nors ir nesame pranašesni savo pojūčiais už gyvūnus, bent jau galime pasigirti visų šių pojūčių deriniu viename kūne. Naujienų tinklalapis Litverse.com siūlo susipažinti su 10 žmogiškų savybių ir gebėjimų, kurie aptinkami ir gyvūnų pasaulyje.
10. Kultūra
Žodis kultūra yra labai platus – jis apima elgesį ir veiklos sritis, kurios būdingos tik tam tikros vietos populiacijai. Visame pasaulyje egzistuoja įvairiausių žmonijos kultūrų, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Kaip bebūtų keista, gyvūnai taip pat turi savas, tik tam tikrai grupei būdingas tradicijas. Štai šimpanzės turi vadinamąjį lietaus šokį, kurį visuomet atlieka prieš prasidedant audrai. 1963 metais viena japonų makaka suprato, kad nėra nieko geriau už maudymąsi karštosiose versmėse žvarbią dieną. Nuo to laiko šis poelgis plačiai paplito, buvo kartojamas kitų beždžionių ir yra būdingas joms iki pat šių dienų.
Jigokudani beždžionių parkas (nuotr. Flickr.com)
9. Emocijos
Žmonės gali pasigirti plačiu emocijų spektru, pradedant pykčiu bei nusivylimu ir baigiant palaima bei euforija. Tie žmonės, kurie namuose laiko tokį gyvūną kaip šuo ar katė, ne kartą yra matę, kad jų gyvūnai taip pat patiria baimės jausmą, troškimą, meilę, liūdesį ir daugybę kitų emocijų. Delfinų patelės, kurių jaunikliai miršta, patiria didelę širdgėlą, o aštuonkojai tokiu atveju gali pulti net į depresiją. Smalsumu pasižymi ropliai, pavydu – didžiosios šimpanzės. Laukinės šimpanzės gali priimti į savo šeimą kitą tėvų netekusią šimpanzę ir mylėti bei rūpintis ja kaip sava. Spaudoje buvo aprašytas vienas atvejis, kai mažas vaikas įkrito į šimpanzių narvą ir pradėjo verkti. Užuot palaikiusi jį įsibrovėliu ir puolusi, šimpanzė atsargiai priartėjo prie vaiko ir, norėdama jį paguosti, ėmė glostyti.
Šuo (nuotr. Maggie Smith) (nuotr. Freedigitalphotos.net)
8. Kalba
Skirtingos gyvūnų grupės išvystė tik jiems būdingas, padedančias vieniems kitus suprasti, kalbas, kurios ilgainiui keitėsi ir tobulėjo. Žmonės taip pat ne visada bendrauja žodžiais – egzistuoja ir kūno kalba, kuri padeda puikiai išreikšti mintis ir idėjas. Pusiaujo Gvinėjoje gyvenantys žmonės daugiausia bendrauja tik ženklų kalba. Primatai, banginiai, paukščiai, kalmarai ir kitos gyvūnų grupės naudoja tam tikrus garsus, padedančius nusakyti jausmus ar veiksmus, o šimpanzių kalbai netgi būdinga sintaksė ir gramatika. Buvo atliktas vienas socialinis tyrimas, kurio metu beždžionė, vardu Washoe, buvo auginama kaip kurčias žmonių vaikas. Ji išmoko apie 70 gestų ženklų. Kartą instruktorius ženklais perteikė sakinį „mano kūdikis mirė“ – tuomet šimpanzė nuleido galvą žemyn ir parodė gestą „verkti“.
Šimpanzės gali išmokti bendrauti gestais (nuotr. Organizatorių)
Humoras yra vienas pagrindinių dalykų, suteikiančių žmonėms gyvenimo džiaugsmo ir optimizmo. Humorą apibrėžti vienu žodžiu būtų sunku, bet jo rezultatas visuomet yra juokas. Šimpanzėms, kaip ir žmonėms, juokas nėra svetimas jausmas. Jos dažnai viena kitą kutena ir juokiasi. Buvo įrodyta, kad netgi žiurkės moka juoktis.
Žiurkė (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)
6. Įrankių naudojimas
Viena iš genialiausių žmonių savybių – tai mokėjimas panaudoti įvairius įrankius savo naudai ir reikmėms. Žmonės stato didžiausius miestus, tiesa gatves ir gali netgi nukeliauti į Mėnulį. Didžiosios šimpanzės, varnos ir varnėnai, delfinai, drambliai ir net aštuonkojai taip pat geba valdyti tam tikrus įrankius. Dažnai tai – tam tikrai kultūrai būdingas aspektas. Šimpanzės naudoja akmenis vietoje plaktuko ar medžioklei, kirai naudoja masalus, delfinai kriauklėmis gaudo žuvis, o aštuonkojai kokosines kriaukles naudoja kaip pastogę.
Varna (Wikimedia Commons nuotr. )
5. Atmintis
Akivaizdu, kad nė vienas kitas sutvėrimas nepasižymi tokia atmintimi kaip žmogus, kuris geba smegenyse saugoti labai įvairią informaciją ir vėliau ją panaudoti. Gyvūnai taip pat pasižymi neprasta atmintimi. Prijaukinti gyvūnai atsimena komandas ir paprašius jas vykdo, šimpanzės ir varnos įsimena atvaizdus ir skaičius geriau nei žmonės. Kėkštai ir voverės turi puikią erdvinę atmintį, kuri leidžia jiems atsiminti net ir pačius painiausius ir ilgiausius maršrutus. Kačių trumpalaikė atmintis yra bent 10 kartų efektyvesnė už žmogaus trumpalaikę atmintį.
Katinai (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
4. Savęs suvokimas
Vienas paprastas testas, leidžiantis įvertinti, ar gyvūnas save pripažįsta – duoti jam pasižiūrėti į veidrodį. Save suvokiantis gyvūnas supras, kad jo judesiai vienodai perteikiami veidrodžio atspindyje. Beždžionės, pamačiusios kokią dėmelę ant savo snukučio, bandys ją nuvalyti. Žmogaus vaikai negali atlikti šio testo maždaug iki 18 mėnesių amžiaus. Save veidrodyje gali atpažinti šimpanzės, gibonai, drambliai, šarkos, ir kai kurios rūšys banginių.
Banginis (nuotr. SCANPIX)
3. Intelektas
Intelektas gali būti apibūdinamas kaip gebėjimas galvoti, samprotauti, planuoti, vertinti ir mokytis. Ir, pasirodo, žmonės ne vieninteliai tokie intelektualūs sutvėrimai. Balandžiai pasižymi regimuoju ieškojimu ir geometriniu pažinimu, skruzdės labai tiksliai atsimena susidūrimus su priešininkėmis, o drambliai moka aritmetiką. Varnos turi išvystytą samprotaujamąjį mąstymą, jos gali atrakinti duris ir surasti paslėptus objektus, kuriuos yra bent kartą mačiusios stebėjimo metu.
Drambliai (nuotr. Freedigitalphotos.net)
2. Ūkininkavimas
Ūkininkavimas – tai žmonių civilizacijos pagrindas. Apsistoję vienoje vietoje žmonės stengėsi įsitvirtinti, susikurti ūkius, pragyvenimo šaltinius, užveisti gyvulių. Vis tik, kai kurie sutvėrimai šia veikla pradėjo verstis gerokai anksčiau nei žmonės. Štai, pavyzdžiui, skruzdės kūrė ištisus ūkius dar prieš milijonus metų. Pagautus vikšrus, išskiriančius saldų skystį, kurį skruzdėlės naudoja kaip maisto šaltinį (panašiai kaip mes karvių pieną), jos laiko specialiose skruzdėlyno angose. Termitai kaip pragyvenimo šaltinį panašiai veisia grybus.
Skruzdės (nuotr. iš vaizdo įrašo)
1. Statyba
Mūsų planetą puošia nuostabiausi miestai, tiltai, dangoraižiai ir kiti pastatai, o visa tai, žinoma, žmonių darbas. Kai kurie gyvūnai taip pat užsiima statybomis. Tam tikri paukščiai kuria sudėtingus lizdus, kurmiai rausia labirintus, skruzdės stato įspūdingų struktūrų skruzdėlynus. Tačiau geriausiomis projektavimo savybėmis pasižymi Nigerijos termitai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, jie kuria fantastiškus gyvenamuosius plotus su ventiliuojamais kambariais, rūsiais ir netgi sodais. Beje, termitai yra mažiau nei pusės centimetro ilgio, o jų pastatytos struktūros siekia 4 metrus.
Skruzdžių kolonija (nuotr.Popscreen.com)
