Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.
Nedidelė Nemuno įlanka Marvelėje – itin žuvinga, sako, ne kartą meškeres čia metę ir laimikį traukę žvejai.
„Šitas telkinukas yra nuo senų laikų ir jis tikrai buvo labai žuvingas, jame gyveno lynai, dideli karosai, lydekos. Visos šitos žuvys čia neršė“, – pasakoja asociacijos „LT žuvys“ vadovas Martynas Počebutas.
Pats Martynas čia yra pagavęs net ir labai retų ir nykstančių žuvų.
„Čia gyvena Raudonosios knygos žuvys vijūnai, kurios saugomos, bet kaip suprantu, nekyla problemų tai užpilti žemėmis, ir šita dalis labiausiai liūdina“, – teigia M. Počebutas.
Tad gamtos mylėtojai šokiruoti, išvydę kaip į Nemuno pakrantę vis darda sunkvežimiai, verčia žemes ir net statybines atliekas – didžiuliai kalnai čia pūpso, o vėliau visa tai išlygina buldozeriais. Darbai vyksta ir itin jautriu žuvims metu.
„Pavasaris – tas laikas, kai daug žuvų neršia ir pats jautriausias laikas žuvų populiacijom, net senovėj užsieny varpais neskambindavo per žuvų nerštą, kad žuvų negąsdintų, o mes čia stumiam žemes ir velniop“, – kalba visuomenininkė Monika Kazlauskaitė.
Visuomenininkai sunerimo, kad naikinama unikali vieta, kurioje žuvys ir neršia, ir gyvena.
„Čia yra žuvingas telkinys užverčiamas statybiniu gruzu ir žemėmis. Vienoj pusėj dar žvejas su plūdine sėdėjo, o kitoj pusėj tiesiog verčiamos žemės ir lyginama viskas, tai atrodo labai liūdnai“, – tvirtina M. Kazlauskaitė.
Aiškėja, kad Vidaus vandens kelių direkcijos valdos – tęsiami Marvelės krovininio uosto įrengimo darbai. Ir žemės čia pilamos jau beveik porą metų.
„Kadangi Nemuno pakrantės yra užliejamos, uosto teritorija pakliūna į tą užliejimo teritoriją ir reikalinga sukelti žemės paviršių apie 4–5 metrus tam, kad po to vykdyti statybas, tai yra krantines, aikšteles, sandėliavimo vietas, administracinį pastatą ir panašiai“, – aiškina Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Pasak direkcijos atstovų, šis telkinys – sovietmečiu nepavykusio projekto padarinys.
„Buvo bandymas išsikasti pramoginiams laivams uostelį kažkada, kaip man pasakyta, gal apie 1970–1975 metus, bet nepavyko tas projektas ir kaip karjeras, kaip iškasa, yra likus tame sklype“, – kalba A. Rimas.
Direkcijos atstovai tikina, vis dėlto prieš pradėdami uosto įrengimo darbus teiravosi atsakingų institucijų, ar nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Ir tik sulaukę neigiamo atsakymo, ėmė kelti sklypą.
„Gautas atsakymas aiškiai pasako, kad ši teritorija nėra nei natūrinė, nėra buveinių identifikuotų“, – tvirtina A. Rimas.
Kilus sujudimui, darbais Nemuno pakrantėje susidomėjo ir aplinkosaugininkai. Sako, tai ne pirmas patikrinimas čia, anksčiau rado ir pažeidimų.
Tik situacijos aplinkos apsaugos departamento atstovai gyvai komentuoti nesutiko, atsiuntė atsakymus raštu: „Šiuo metu aplinkosaugininkai atlieka tyrimą dėl galimų pažeidimų. Taip pat informuojame, kad dėl šios vietovės aplinkosaugininkai ėmėsi veiksmų dar 2021 metais, <...> surašė patikrinimo aktą ir davė žodinį nurodymą pašalinti iš nurodyto sklypo statybines atliekas. Atliekos buvo pašalintos ir pateikti tai įrodantys dokumentai.“
Tačiau teritorijoje ir vėl yra statybinių atliekų: „Šiuo metu, kol nebaigtas tyrimas, informacijos apie naujai atsiradusias žalas pateikti negalime. Aplinkosaugininkų nuomone, atliekami darbai neturėtų paveikti žuvų populiacijos, nes žemės darbai vykdomi paliekant atvirą praėjimą žuvims išplaukti į Nemuną.“
Nemuno pakrantėje ties Marvele Vidaus vandens kelių direkcijai priklauso 15 hektarų sklypas.
