Žmonės lieja pyktį visur, kur gali: diskusijas dėl tradicinių vertybių keičia net grasinimai 

Kilusios aistros dėl vertybinių klausimų, tokių kaip partnerystė ar Stambulo konvencijos ratifikavimas, taip įaudrino ir padalijo visuomenę, kad ekspertai prabilo apie kultūrinius karus.

Vietoj argumentų dažniau skamba įžeidimai, o įvairios peticijos internete kuriamos viena po kitos. Psichiatrai ir sociologai sako, kad matome kultūrinį karą, kurį iš dalies nulėmė ir karantinas – jo išvarginti žmonės lieja pyktį „Facebook".

„Ir noriu jums pranešti: dvasinis sukilimas prasidėjo. Už Kristų, už šeimą, už Lietuvą! Dabar kviečiu visus“, – štai tokie dabar jau iš darbo dėl pasisakymų apie homoseksualus atleisto kapeliono žodžiai mišių metu sukėlė tikinčiųjų aplodismentus.

Ir tai rodo, kokį susiskaldymą bei įtampą visuomenė pasiekė, stojusi į diskusijas dėl vertybinių klausimų, tokių kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas ar homoseksualų partnerystės įteisinimas.

Sociologai ir psichiatrai sako, kad visuomenė dėl šių klausimų gerokai susiskaldė, o argumentuotas diskusijas pakeitė neapykanta, rėkimas, įžeidinėjimai ir noras užčiaupti oponentus.

„Diskusijos nelabai mes matome ir labiau matome tiesiog tokius puolamuosius komunikacinius veiksmus, kai tiek viena, tiek kita pusė bando laimėti komunikacinį karą, visiškai nesiveldama į bet kokią diskusiją. Tas susiskaldymas labai akivaizdžiai matomas“, – sako komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas.

„Čia mes nieko, ko gero, Lietuvoje naujo neturime, panašios diskusijos anksčiau ar vėliau vyko ir kitose valstybėse. Ir tai, ką matėme JAV, tas susipriešinimas visuomenės, irgi susiję su tomis pačiomis skirtimis – naujoji karta turi progresyvias vertybes, o senoji karta turi tradicines vertybes“, – pasakoja politologė Margarita Šešelgytė.

Jei tradicinių vertybių gynėjai skelbė surinkę apie pusketvirto šimto tūkstančių parašų, kad Tomas Vytautas Raskevičius būtų šalinamas iš Žmogaus teisių komiteto, jiems tuo pačiu bando atsakyti visuomenininkas Andrius Tapinas, kuris pradėjo rinkti milijoną parašų su reikalavimu Seimui nekreipti dėmesį į anksčiau gautą reikalavimą dėl Raskevičiaus. Tuo pačiu atsiprašė ir kad anksčiau parašus rinkusius ir juos dėjusius pavadino „nemokamu durnių registru“. Savo ruožtu kita pusė taip pat negaili žeidžiančių epitetų.

REKLAMA

„Stebiu tą primityvėjimą, agresyvėjimą, nes kas yra tos žinutės, ta pati agresija. Tik jinai kol kas yra žodinė agresija, bet, kaip žinome iš tų pačių istorinių įvykių, labai dažnai žodinė agresija po to koncentruojasi ir į kitokias agresijos formas“, – teigia psichiatras Martynas Marcinkevičius.

„Aš manau, kad labai svarbus aspektas šitose diskusijose yra tai, kad visa tai vyksta karantino laikotarpiu, kada žmonės uždaryti ir, atrodo, kad vienintelė vieta, kur galima išsilieti, tai yra socialinės medijos, žiniasklaidoje, komentaruose, tai turbūt pasikeitus karantino aplinkybėms ir sąlygoms žmonėsi išeitų į gatves“, – kalbėjo sociologė Milda Ališauskienė.

„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija“, – taip vakar pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie partnerystės šalininkų užsipultą kunigą Toliatą.

Tačiau dalis Laisvės partijos narių pareiškė, kad prezidentas galėjo šiuos žodžius pritaikyti ir Tomui Vytautui Raskevičiui, kuris pastaruoju metu sulaukia ne tik žinučių su įžeidimais, bet ir grasinimų susidorojimu vien todėl, kad yra homoseksualus.

„Mes esam žmonės, tai nėra duotybė, būti žmogumi reikia kiekvieną dieną ir kontroliuoti save, ir tai yra darbas būti žmogumi, iššūkis. Ir jeigu tau leidžia nueiti lengvesniu keliu, jeigu tau leidžia šiuo atveju socialiniai tinklai pasislėpti už to ir lieti savo žemiausias emocijas, tai, deja, nemaža dalis žmonių tuo pasinaudoja“, – sako M. Marcinkevičius.

„Esam apsvaiginti tos žodžio laisvės ir kalbam, ir daug visko pasakom, bet, žiūrėdami į Vakarų visuomenes, mes matome, kad šitas etapas praeina ir ateina kitas etapas, kada žmonės supranta savo žodžių reikšmę ir tai, ką žodžiai gali padaryti. Kad nėra vien tik kalbėjimas vardan kalbėjimo, bet jisai turi ir pasekmes“, – pasakoja M. Ališauskienė.

Nepritariantys homoseksualų santykių įteisinimui, sulaukia net palyginimų su naciais, kadaise persekiojusiais žydus. Kategoriškas nuomones demonstruoja ne tik paprasti piliečiai, bet ir žurnalistai, visuomenininkai, bei populiarumo siekiantys politikai.

REKLAMA

„Iš politikų aukščiausio lygio to taikančio tono trūkumas, o daugiau stojama į puses tam tikras, tai irgi papila žibalo į ugnį“, – teigia M. Šešelgytė.

„Yra dalis politikų, kurie akivaizdžiai kursto tą nesantaiką, akivaizdžiai naudoja įžeidžiančią retoriką, pasisakymus, politikų pasisakymai nelygūs politikų pasisakymams, bet matome dalį politikų, kurie bando pilti žibalo į ugnį, eskaluoti šitą nesutarimą ir tokiu būdu tikisi iš to gauti politinių dividendų“, – kalbėjo A. Šuminas.

Seksualinių mažumų artimieji visuomenei parašė ir atvirą laišką, kuriame sako, kad jiems skaudu matyti kilusias aistras. Laišką pasirašė per 35 tūkstančiai žmonių, tačiau taip pat neaišku, ar visi parašai tikri. Savo ruožtu tradicinių vertybių gynėjai sako organizuojantys šeimų gynimo ralį, kurio metu į akciją Vilniuje bus kviečiami visos šalies gyventojai.


Rašyti komentarą...
R
Rinkeja
2021-03-02 21:21:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nereikia lietuviams Stambulo konvencijos ir nesipriesinkim dėl kelių su savo protu ir lytim susipykusių. Jų mažuma. O mažuma negali diktuoti sąlygų daugumai. Seimas ir vyriausybė privalo atsižvelgti į daugumą.
Atsakyti
-5

j
jdhs
2021-03-02 21:20:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dabar karantinas pilna kitu problemu gyvenimisku tikru. Maziausiai man rupi tie gejai.
Atsakyti
-3

V
Vytautui
2021-03-02 21:18:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tapinui reikia pamastyt
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (39)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų