Apie taikos derybas su nuolaidomis Rusijai jau kalba ir kai kurios Europos šalys. Zelenskio patarėjas Arestovyčius nesusivaldė ir į tokius pasiūlymus atsakė keiksmažodžių lavina, o Zelenskis dar kartą kreipėsi į Vakarus prašydamas sunkiosios ginkluotės, kuri į karo draskomą šalį keliauja itin lėtai.
Jau tris mėnesius Ukrainoje nuo okupantų rankos kiekvieną dieną žūsta žmonės, šimtai miestų sulyginti su žeme, o rusų pajėgų šalyje įvykdyti karo nusikaltimai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.
Nepaisant to, į pasaulio lyderius Davose kreipęsis buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Henry’is Kissingeris pareiškė, kad taikos derybas su Rusija būtina atnaujinti kuo skubiau.
Pareiškimais jis daugelį pribloškė. Anot H. Kissingerio, idealiausia būtų grįžti į status quo, susiklosčiusį dar iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją. Tai – netiesioginis siūlymas Ukrainai dėl taikos paaukoti Krymą ir Donecko bei Luhansko sritis, nes, anot H. Kissingerio, pastangos priversti Maskvą atsisakyti minėtų teritorijų peraugs į platesnio masto karą.
„Tęsiant karą toliau, jis virstų karu ne dėl Ukrainos laisvės, kurio su didele vienybe ėmėsi NATO, o nauju karu prieš pačią Rusiją“, – teigia H. Kissinger.
Į šiuos pareiškimus nedelsdamas sureagavo V. Zelenskis. Palygino juos su Miuncheno suokalbiu, kuriuo prieš daugiau nei 80 metų nacistinei Vokietijai buvo perleista dalis Čekoslovakijos.
„Davose iš gilios praeities išnyra ponas H. Kissingeris ir sako, kad dalelę Ukrainos reikia atiduoti Rusijai. Kad nebūtų Rusijos susvetimėjimo su Europa. Panašu, kad pono H. Kissingerio kalendoriuje – ne 2022 m., o 1938 m., ir jis manė, kad kalbasi su publika ne Davose, o to meto Miunchene“, – kalba V. Zelensky.
98-erių žydų kilmės H. Kissingeriui, kurio draugystė su V. Putinu žinoma nuo senų laikų, V. Zelenskis priminė ir jo asmeninę istoriją Antrojo pasaulinio karo metais.
„1938 m., kai pono H. Kissingerio šeima bėgo iš nacistinės Vokietijos, jam buvo 15 metų. Jis viską puikiai suprato. Ir tada niekas iš jo negirdėjo, kad reikia prisitaikyti prie nacių, o ne nuo jų bėgti ar su jais kovoti“, – tvirtina V. Zelensky.
Tokius pareiškimus smerkia ir Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Jie yra neadekvatūs realybei, kurią šiandien mes matome, tiesą sakant. O mums, Lietuvai, yra pavojingi. Dėl to, kad jie normalizuoja. Mes normalizuojame ne tik kad santykį su tuo režimu, bet mes normalizuojame tai, ką tas režimas daro“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, atrodo, skaldo ir Europą. Pastarosiomis savaitėmis apie skubias paliaubas vis garsiau kalba Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Vakar pradėti derėtis su Rusija dėl taikos paragino ir Kipras su Vengrija.
„Prancūzija, Vokietija, Italija ir Vengrija už taiką, už derybas“, – teigia V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Regis, po pirmas savaites trukusio nerimo dėl to, kas nutiktų, jei Rusija sutriuškintų Ukrainą, dalis Vakarų Europos lyderių dabar sunerimo, kas nutiks, jei vis dėlto laimės Ukraina ir ko dar griebtųsi politiškai, ekonomiškai ir karine prasme nukraujavusi Rusija.
„O toliau nauja taikos sutartis Europoje – ukrainiečiai privalo pažaboti savo apetitą. Mes jau matėme tokius pareiškimus amerikiečių „The New York Times“. Tokiu būdu mes užtikrinsime visąpusę taiką Europoje, bus „business as usual“, – sako O. Arestovičius.
Tačiau iš Kremliaus pareiškimų akivaizdu, kad tai Rusija savo apetito tikrai nemažins.
„Maskva tikisi, kad Kyjivas patenkins Maskvos reikalavimus ir parodys supratimą apie de facto, realią esamą situaciją“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrij Peskov.
Pati Ukraina sako, kad paliaubos įmanomos tik tuo atveju, jei Rusija iš visos Ukrainos teritorijos išves savo karius. Tad į netiesioginius kai kurių šalių pasiūlymus atiduoti dalį savo žemių Rusijai V. Zelenskio patarėjas O. Arestovičius reaguoja jau net neberinkdamas žodžių.
„Eikite jūs n*** su tokiais pasiūlymais. Šiek tiek paprekiauti Ukrainos teritorija. Mūsų šalyje liejasi kraujas, žūsta vaikai. Kariai, pėstininkai sviedinius stabdo savo kūnais. O jie mums sako paaukoti tas teritorijas. To niekada nebus“, – tikina O. Arestovičius.
„Mano pamatinė pozicija yra ta, kad karo pabaiga bus paskelbta Kyjive. Kyjivas pasakys, kada jiems karas baigėsi ir kokiomis sąlygomis. Ir jokia Vakarų valstybė, jokia pasaulio valstybė negali pasakyti už juos dėl to, kad ukrainiečiai už šį karą moka krauju. Mes tiktai sumokame sąskaitas. Ir kai kurie net nelabai dideles“, – teigia G. Landsbergis.
Savo ruožtu okupantų pajėgoms vis labiau artėjant prie Severodonecko, V. Zelenskis sako, kad tarptautinė bendruomenė daro nepakankamai, kad padėtų Kyjivui laimėti karą.
„Mums vis dar reikia partnerių pagalbos, ypač ginklų Ukrainai. Besąlygiškos pagalbos! Jokių išimčių, jokių apribojimų. Kad jų užtektų pergalei“, – kalba V. Zelensky.
Tačiau, pavyzdžiui, iš Vokietijos tempų pristatant Ukrainai sunkiuosius ginklus šaiposi net Ukrainos ambasadorius Vokietijoje. Bundestagas jau prieš mėnesį pritarė sunkiosios ginkluotės tiekimui, tačiau…
„Jų nėra. Tiesiog nėra. O jei atvyktų 50 „Gepardų“, jei atvyktų 100 „Marder“, jei atvyktų „Leopardai“, haubicos, situacija būtų toli nuo tos, kokia yra dabar. Faktiškai Vokietija, stabdydama ginklų tiekimą, yra atsakinga už tai, kas vyksta fronte“, – sako O. Arestovičius.
Tačiau su V. Putinu telefonu pasikalbėti mėgstantis Vokietijos kancleris, net ir kritikuojamas Ukrainos lyderių, šiandien pareiškė, kad Vakarai V. Putinui neleis diktuoti taikos, kuria turi būti užbaigtas karas Ukrainoje, sąlygų. Ir pridūrė, kad V. Putinas šio karo nelaimės.
