Trijų dienų vizitą Baltijos šalyse baigianti Vokietijos diplomatijos vadovė Analena Baėrbock jau nuo ankstaus ryto spaudžia ranką prezidentui Gitanui Nausėdai, o vėliau ilgam pokalbiui susitinka ir su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Viešnia įsitikinusi: jos atstovaujama šalis nerimtai reagavo į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nuogąstavimus dėl Rusijos grėsmės.
„Ankstesnės NATO atgrasymo strategijos Baltijos šalyse nebepakanka. Blogiausiu atveju tai reikštų, kad jūsų teritorija bus užimta anksčiau nei aljanso karių pastiprinimas atvyks jus išvaduoti“, – kalba A. Baerbock.
Taip dar iki plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios penkerių metų sukaktį pažymėjo Rukloje veikiantis NATO tarptautinis batalionas – jį dabar sudaro daugiau nei pusantro tūkstančio karių. Batalionui vadovauja Vokietija, kurios karių Lietuvoje yra apie devynis šimtus. Baltijos šalys ir Lenkija, reaguodama į Rusijos pradėtą plataus masto karą, prašo keliskart didinti dislokuotų karių skaičių iki brigados dydžio: jis gali siekti nuo 3 iki 6 tūkstančių karių.
Vokietijos ministrė dabar tikina, kad Berlynas pasirengęs prisidėti prie brigados steigimo, bet dar lauks NATO leidimo.
„Jeigu NATO apsispręs, kad batalionas turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – teigia A. Baerbock.
Lietuva taip pat prašo stiprinti ir oro bei jūros gynybą. Ypač kai taip svarbu užtikrinti Suvalkų koridoriaus apsaugą.
„Netgi jeigu kai kurie partneriai mums sako, kad mums neišeis padėti jums pasirengti per artimiausias dienas, per artimiausius mėnesius, mūsų prašymas yra: pradėkim ruoštis dabar“, – sako G. Landsbergis.
Kaip bus užtikrintas saugumas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, paaiškės birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Rusams toliau siaubiant Ukrainą, ne ką mažiau svarbus lieka ir energetinės nepriklausomybės klausimas. Nuo vasario 24-osios bendrai Europa už rusišką iškastinį kurą sumokėjo ne mažiau nei 35 milijardus eurų. Vokietijos ministrė teisinasi, kad šalis negali iškart atsisakyti anglių, naftos ir dujų, tačiau sako, kad klaidas taisys.
„Su „Nord Stream“ mes pasukome klaidingu keliu, tačiau dabar taisome klaidas. Vokietija jau vasarą atsisakys anglies, iki metų pabaigos – naftos, o vėliau – dujų“, – kalba A. Baerbock.
Kiek tas „vėliau“ truks – kol kas nėra aišku, tačiau yra galimybę, kad rusiškos naftos embargas atsiras naujame – šeštajame – Europos sankcijų Kremliui pakete.
Tačiau visos trys Baltijos šalys nelaukė ir jau yra atsisakiusios rusiškų dujų. Lietuvos sprendimą palengvino šis suskystintas dujas jau aštuntus metus talpinantis laivas „Independence“. Baltijos šalių vyriausybių vadovai sutaria, kad naftos ir dujų iš Kremliaus režimo embargas turi būti pagrindinis naujų sankcijų elementas. Beje, suskystintų gamtinių dujų terminalą dar šiemet planuoja Estija, vėliau tą galvoja daryti ir Latvija.
„Saugykla yra Latvijoje, Klaipėdos terminalas yra Klaipėdoje. To nepakanka, kad visi poreikiai būtų patenkinti pilnu mastu“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak premjerės, kad nauji terminalai pasidarys nereikalingi, rizika yra maža. Ypač jeigu Europos Sąjunga rusiškų dujų atsisakys ilgam.
