tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnius ruošiasi šventei – jau rytoj sostinė minės 700-ų metų jubiliejų. Šia proga tikrosios Gedimino pilies pašonėje iškilo paminklas Gedimino laiškams. O Valdovų rūmai primena, kad miestas gyvavo gerokai iki oficialaus paminėjimo ir pristato rekonstruotą medinį namelį, kuris Vilniuje stovėjo dar anksčiau nei valdė Gediminas.

Vilnius ruošiasi šventei – jau rytoj sostinė minės 700-ų metų jubiliejų. Šia proga tikrosios Gedimino pilies pašonėje iškilo paminklas Gedimino laiškams. O Valdovų rūmai primena, kad miestas gyvavo gerokai iki oficialaus paminėjimo ir pristato rekonstruotą medinį namelį, kuris Vilniuje stovėjo dar anksčiau nei valdė Gediminas.

REKLAMA

Seniausias ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos medinis pastatas. Tiksliau, jo dalis. Pušinius rąstus tyrinėtojai rado Valdovų rūmų teritorijoje. Rąstus pavyko konservuoti ir atkurti sienų fragmentus.

„Gal svirnas, spėjame, nes nebuvo rasta jokio ugnies šaltinio, todėl žmogus čia negyveno, bet laikė daiktus ar maisto produktus“, – aiškina restauravimo skyriaus vedėjas Mantvidas Mieliauskas.

Kaip, tikėtina, atrodė 12-os kvadratinių metrų statinys, sufleruoja vizualizacija. Namelis stovėjo Žemutinės pilies pašonėje dar tada, kai kunigaikštis Gediminas buvo vaikas, o Vilniaus vardas nebuvo pasklidęs už Lietuvos ribų.

REKLAMA

„Jis datuojamas 1282–1283 m., tai jis mena laikus net iki Vilniaus paminėjimo“, – teigia M. Mieliauskas.

Restauratoriai mano, kad svirnas priklausė aukštesnio socialinio sluoksnio vilniečiui, tai rodo greta rąstų aptiktas auksinis žiedas. Tokio pavydėtų ir šių laikų gyventojai.

REKLAMA

„Tai yra aukštos prabos auksas ir dar inkrustuotas emaliu, augalinis ornamentas, tikrai nepaprastas žiedas“, – sako M. Mieliauskas.

Daiktai, rasti svirno rūsyje. Jie leidžia manyti, kad svirno savininkas buvo karys, galimai saugojęs pilį. Restauratoriai nustatė, kad balnas tikriausiai gamintas Lietuvoje.

„Jis ne tik dekoruotas kaulu ir ragu, bet ir dengtas polichrominiu ornamentu“, – pasakoja M. Mieliauskas.

Dar vienas gan nuotaikingas atradimas – nedidelė anga ties pastato slenksčiu. Net ir 13-o amžiaus Vilniuje kažkas juk turėjo saugoti grūdus nuo pelių...

REKLAMA

„Spėjame, kad greičiausiai tai buvo anga katei įlįsti, kuri saugojo namelio maistą, grūdus nuo graužikų“, – sako M. Mieliauskas.

Pats Vilnius kunigaikščio Gedimino iniciatyva jo laiškuose popiežiui, Hanzos miestams ir vienuolynams paminėtas jau 14-ame amžiuje. Tik daugelis iki šiol klysta manydami, kad laiškus valdovas diktavo dabartiniame Gedimino pilies bokšte. Tikrosios Žemutinės pilies mūrai yra Valdovų rūmų muziejaus viduje.

„Tikrai galima numanyti, kad būtent čia rezidavo, gyveno, svečius priėmė ir laiškus diktavo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas“, – kalba Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tai buvo pirmoji ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos mūrinė pilis. Ir statė ją ne Gediminas, o kažkas iš jo pirmtakų. Gedimino laikais pilis rekonstruota, o Aukštutinę, dabar puikiai žinomą pilį, statė Gedimino vaikaitis Vytautas, strateguodamas, ką reikės daryti, jei lemtingame mūšyje neparklupdys Kryžiuočių ordino.

„O jeigu Žalgirio mūšis būtų pralaimėtas? Kažkur būtų reikėję slėptis ir gintis. Taigi Vilniaus pilys ir Trakų pilys, pusiasalio ir salos pilys, kaip tik buvo rekonstruojamos Vytauto laikų prieš Žalgirio mūšį“, – aiškina V. Dolinskas.

REKLAMA

O Žemutinę pilį galima vadinti netgi modernia. Čia veikė net hipokaustinis šildymas – tokiais išvedžiotais kanalais šiluma iš apačioje esančios krosnies keliaudavo į viršų. Kaip galėjo atrodyti keturi pilies aukštai, irgi leidžia patirti vizualizacija. Aišku viena – nors Vilnius rytoj švęs 700-ų metų jubiliejų, gyvenimas būsimojoje sostinėje virė gerokai anksčiau.

„Tai yra tūkstančiai metų, nes keli tūkstančiai metų prieš Kristų rasta čia žmonių gyvenimo ir veiklos artefaktų“, – sako V. Dolinskas.

REKLAMA

Tačiau oficialiai Vilnius paminėtas būtent Gedimino laiškuose, kuriais valdovas čia kvietė atvykti Europos pirklius, amatininkus, vienuolius. Todėl jubiliejaus išvakarėse Valdovų rūmų kieme, kur įamžintas minėtasis pirmosios pilies bokštas, atsirado bronzinis paminklas Gedimino laiškams. Čia – į dabartinę lietuvių kalbą išverstos laiškų frazės.

„Atstatyta pilies siena ir iš už sienos išeina į pasaulį tas užrašas. Įdomiausia, kad visos idėjos, apie ką šnekėjo Gediminas prieš 700 metų, puikiausiai tiktų ir šiandienai“, – tvirtina skulptorius Martynas Gaubas.

REKLAMA
REKLAMA

Skulptorius Martynas Gaubas juokauja, kad ypač įsiminė viena citata.

„Buvo neišlietas darbas, tai reikėjo rankom išdrožti. „Kiekvienam geros valios žmogui atveriame savo kraštą“. Kai penkias valandas droži kiekvieną raidę, įsidėmi ilgam“, – teigia M. Gaubas.

70 tūkst. eurų kainavusį paminklą sostinei dovanoja Vilniaus klubas ir mecenatai Ina ir Darius Zubai.

„Kvietėme garbius miesto žmones rašyti savo Gedimino laiško versiją, šiandien turime jų šešias, rytoj, šventinę dieną, išgirsime dar vieną, tad visiškai logiškas sprendimas buvo, kad norime Vilniui padovanoti tai, nuo ko viskas prasidėjo“, – sako Vilniaus klubo senatorė Rita Bartkevičienė.

Originalūs Gedimino laiškai neišlikę, tačiau rytoj, jubiliejaus proga, pilies bokšte svečių lauks iš Latvijos atgabentas laiško nuorašas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų