Nors Lenkija biržoje elektrą perka kone triskart pigiau nei Lietuva, ministras pirmininkas, skirtingai nei Ingrida Šimonytė, ragina Briuselį apkarpyti lobstančių energetikos įmonių pelnus. Šimonytė pareiškė, kad kelias pigesnės elektros link yra kitas – atsieti elektros kainas nuo dujų. Tai reiškia, Europos Sąjungoje įvesti dujų kainų lubas.
Valdovų rūmuose vėl skamba lenkų kalba. Iš pat ryto čia pasirodo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis su maždaug 20 savo ministrų. Dvišalių santykių šiltėjimu itin džiaugėsi buvęs premjeras Saulius Skvernelis, pirmasis bendras abiejų šalių Vyriausybių posėdis įvyko jo kadencijos pabaigoje.
Toks posėdis vyksta trečią kartą, šįkart Lietuvoje. Vienas pagrindinių klausimų – parama Ukrainai, regiono saugumas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis su kolega iš Lenkijos, beje, pasirašė ir memorandumą, kad gruodį tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti keleivinis traukinys. Visgi labiausiai akys krypsta į energetikos problemas.
„Tas pasekmes, kurias matome kainų lygyje, vis tiek turime srėbti visi, kadangi visi esame vienos didelės pasaulinės rinkos dalis“, – kalba I. Šimonytė.
Premjerė eilinį kartą pabrėžia, kad Lietuva bent jau spėjo užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų ir elektros. Tačiau 16-ą valandą mūsų šalis biržoje elektrą pirko triskart brangiau nei Lenkija. Pats Morawieckis ragina bendriją riboti energetikos įmonių pelnus.
„Pakeisti kainų apskaičiavimo mechanizmą, nes energetinės valstybės, kurios turi resursų, gauna didelį pelną. Taip pat yra kompanijų, kurias, mūsų nuomone, reikia apmokestinti“, – teigia M. Morawiecki.
Pati Lenkija dalį elektros gaminasi iš anglies, tiesa, brangsta ir ji. Tiekti pigesnę elektrą tiesiogiai Lietuvai Lenkija negali, nes šalys elektrą įsipareigojusios pirkti biržoje, net jei „Nord Pool“ taiko didžiausios kainos kriterijų.
„Lenkija daro tam tikrų nuolaidų parduodant dujas ar kitas energetines žaliavas, tačiau šiandien aš kreipiuosi į Briuselio institucijas, kad greitai reaguotų šiais klausimais. Tai visos Europos reikalas“, – tikina M. Morawiecki.
Šiuos klausimus Morawieckis aptarė ir prezidentūroje su Gitanu Nausėda. Kol kas Briuselis siūlo apkarpyti elektrą gaminančių įmonių viršpelnius. Tačiau premjerei tai neatrodo geras sprendimas.
„Kažkam galbūt problemą sprendžia, Lietuvai, deja, tai nesprendžia jokios problemos tiek dėl to, kad tokios gamybos tiesiog neturim, o spaudimas skirti lėšas subsidijoms būtų lygiai toks pat, kaip kitose šalyse – reikėtų tuo tikslu didinti skolą“, – sako I. Šimonytė.
Išeitis, pasak Šimonytės, yra atsieti dujų ir elektros kainas.
„Pagrindinė problema, kuriai reikia ieškoti sprendimo ir tikiuosi, kad to sprendimo bus ieškoma – kaip atkabinti elektros kainas nuo dujų kainų šitame laikotarpyje“, – kalba I. Šimonytė.
„Įvedant lubas, nes šiandien elektros kainą diktuoja dujų kaina. Energetikos taryboje buvo vienareikšmiškai sutarta, kad dujų lubos. Visi ministrai, išskyrus Vengrijos, pasisakė apie tai“, – tvirtina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dujų kainų lubos galėtų būti fiksuojamos panašiame lygyje, kiek kainuoja dabar.
„Buvo diskusijų ir 200, ir žemesnių, bet skaičius turi būti optimalus, kad nenukentėtų tiekimas į Europą“, – kalba D. Kreivys.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad labiau pasistengti įtikinėjant Europą galėtų ir pats ministras.
„Dainiui Kreiviui dar yra daug ką nuveikti europiniame formate, kaip tik dabar sprendžiasi klausimas, ar tos nuostatos, kurios yra įtvirtintos, bus palankios Lietuvai, ar ne. Mes motyvavome ministrą įveikti tą atsilikimą, kuris buvo susiformavęs per pastaruosius mėnesius, keista, kad tas iniciatyvumas nepasireiškė anksčiau“, – teigia G. Nausėda.
Valdovų rūmuose Lenkijos premjeras išsakė ir viešą kritiką Vokietijos kancleriui Scholzui. Pasak Morawieckio, jei Vokietija Ukrainai nusiųstų prašomų tankų ir pėstininkų kovos mašinų, Putinas esą seniai būtų išstumtas iš Ukrainos.
