Prie „Ignitis“ skyriaus Šiauliuose – ir vėl žmonių grūstis. Gyventojai iš viso regiono plūsta aiškintis dėl gautų elektros sąskaitų, o veiklą nutraukiančios „Perlas energija“ klientai mėgina gauti atsakymą, ką toliau daryti – pasirašyti sutartį su kitu tiekėju ar laukti valstybės paramos ir peikia Vyriausybės vykdomą liberalizaciją:
„Agitavo agitavo, nevarė su šautuvu, bet buvo prievarta. O dabar lauki grįžti atgal.“
„Perlas“ vakar atsiuntė žinutes, kad automatiškai perveda į „Ignitį“, žmonės nežino, reikia ateiti, ar ne.“
„Iš „Perlo“ norim pereiti į „Ignitį“, „Perlas“ bankrutuoja, išvaro visus.“
„Norėčiau žiūrėti, kaip bus, sutartis iki šio mėnesio 28 d. jei nebeateisiu iki to laiko, nutrauks man sutartį?“
„Reikia susitvarkyti anksčiau ar vėliau. Mes čia kartu, jau ir kojas paskaudo.“
Vyriausybė žada padėti veiklą stabdančios „Perlas energija“ klientams – iki metų pabaigos žada užtikrinti ne didesnę kaip 24 ct už kilovatvalandę kainą. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį valdžios dosnumą peikia.
„Vartotojai nuostolių nepatyrė, kad būtų sumokėję pinigus ir negavę elektros, taip nėra. Jie pasirašė sutartis, tikėjosi pigios elektros, jos nėra ir nebus, gaus ją šiek tiek brangesnę iš kitų tiekėjų“, – teigia N. Mačiulis.
O „Perlas energija“ klientai mano atvirkščiai – Vyriausybė turi padėti, mat neužtikrino elektros prekeivių kontrolės. Energetikos ministras D. Kreivys bėga į kitą gatvės pusę prie ministerijos TV3 žinioms mėginant paklausti, ar planuoja gyventojams ir verslui siūlyti pagalbą susidoroti su augančiomis elektros sąskaitomis. Gyventojai piktinasi:
„Kam padarė tuos skirstymus. Buvo viena įmonė, galėjo ir būti. Kam cirkai vieniem, kitiem uždirbt. Čia biznio reikalai, mafija.“
„Tas Kreivys yra padielka. Jis nežiūri, kad liaudžiai būtų geriau, tik kad blogiau.“
Jau vos mėnesiui-dviems likus iki šildymo sezono pradžios ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė dar negali pasakyti, kas ir kokių energijos kompensacijų gali tikėtis.
„Ieškosime sprendimų padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, tačiau turime suprasti, kad situacija sudėtinga ne tik Lietuvoje, tai ne savaitės, ne mėnesio problema. Turime būti nusiteikę, kad Putino karas Ukrainoje yra ir energetinis karas“, – kalba ministrė Monika Navickienė.
O elektra toliau brangsta. Praėjusią savaitę elektra Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus. Lietuvoje elektra pabrango beveik ketvirtadaliu – 22 proc. iki 515 eur7 už megavatvalandę, tad kilovatvalandė vidutiniškai kainavo jau beveik 52 centus.
„Grata“ viešbučio Vilniuje direktorius pasakoja, kad nors elektrą ir taupo, šiemet liepą elektros sąskaita – 53 tūkst. eurų ir yra trigubai didesnė nei pernai, mat tiek išaugo su biržos kaina susietas tarifas. Vadovai jau svarsto žiemai viešbutį uždaryti, mat kai teks dar jį ir šildyti, dirbti nebeapsimokės.
„Neturiu supratimo, ką daryti, situacija neapibrėžta, netikėta, kad kartais augtų elektros kaina, prie gero neprives. Svarstome net žiemą kai ateis sąskaitos už šildymo, vieną mūsų viešbutį uždaryti visai“, – sako „Centrum hotels“ direktorius Artūras Vainora.
Viešbučio vadovai sako, kad darbuotojų žiemą neatleis, jiems darbą pasiūlys kituose dviejuose tinklo viešbučiuose. Tačiau sako, kad valstybės parama po pandemijos taip ir neatsigavusiems viešbučiams – būtina. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvatines paskolas, tačiau verslininkas tokios paramos kratosi ir reikalauja kompensacijų ir subsidijų, o ne paskolų.
„Turime lengvatinių paskolų prisiėmę, kad reikėjo tuo laiku išgyventi. Dar paskolų, čia ne išeitis, turi būti subsidija“, – teigia A. Vainora.
Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ragina Vyriausybę elektrą pirkti ne tik „Nord Pool“ biržoje, bet pvz., tiesiai iš Lenkijos, kur ji beveik dvigubai pigesnė.
„Visuomet yra galimybė keisti biržą, „Nord Pool“ didžiausia ES, bet yra ir Lenkijos, tą taip pat galima būtų svarstyti“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Kol mūsų Vyriausybė tyli, štai Estijos premjerė Kaja Kallas jau atvirai peikia „Nord Pool“ biržos elektros kainų metodiką, pagal kurią spekuliantai žeriasi pelnus, mat elektros kainą nulemia brangiausiai ją pasiūlęs pardavėjas.
Estijos premjerė viešai pripažįsta, kad Baltijos šalyse elektra taip išbrango nes regione susidarė didžiulis elektros trūkumas, nes Baltijos šalys dėl karo Ukrainoje nusprendė nebepirkti elektros iš Rusijos ir Baltarusios, nors pačios ir neturi pajėgumų pasigaminti reikiamą kiekį elektros energijos.
