Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Šeimų sąjūdžio atstovas Arvydas Daunys, teisininkas Petras Ragauskas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pone Dauny, šiandien jūs vis tiek susirinkote prie Seimo ir ketinate įkurti palapinių miestelį. Kodėl visgi nepaisėte Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti jums susirinkti? Ar savivaldybės argumentai pasirodė nerimti?
A. Daunys: Pirmiausia, savivaldybė negalėjo nei leisti, nei neleisti. Klausimas vyko tik dėl vieno dalyko – ar ji suderina su mūsų mitingo sąlygomis, ar ne. Ji atsisakė suderinti, elementariai atsisakė. <...> Dėl to mes atitinkamai į tai ir nereagavome, mes tiesiog pasiėmėme kitą leistiną susirinkimų įstatymo būdą išreikšti savo valiai.
Mūsų koordinatoriai tiesiog pasiėmė po 15 žmonių kiekvienas apie save ir informavo savivaldybę dėl susirinkimo prie Seimo. Iki 15 žmonių pagal susirinkimų įstatymą nereikia jokių leidimų, pakanka tik informuoti. Mes tą ir padarėme. Iš mūsų pusės žvelgiant, mes nepažeidėme jokių įstatymų.
Pone Ragauskai, koks būtų jūsų vertinimas? Vilnius nedavė leidimo šeimų sąjudžio atstovams, Kaunas nedavė leidimo LGBTQ+ bendruomenės eitynėms. Susidaro toks jausmas, kad vienoje pusėje mes turime susirinkimų laisvę, demokratines vertybes, bet kitoje pusėje yra pasitelkiami tokie argumentai kaip epidemiologinė situacija. Taip pat Vilniaus meras kalbėjo apie tai, kad tai yra ne mitingas, bet politinis festivalis, Kaunas argumentavo remonto darbais. Kaip jums atrodo, kas Lietuvai svarbiau, kurios iš šių vertybių?
P. Ragauskas: Labai liūdna, kad taip darosi. Žiūrint į tai, kas buvo Kaune, man susidaro įspūdis, kad tai buvo tam tikras atsakomasis veiksmas. Kadangi Vilniuje neduotas leidimas vienam renginiui, tai mes dabar atsilyginsim tuo pačiu ir neduosim kitam.
Kalbant apie Vilniaus situaciją, mane Vilniaus miesto meras kaip tikrai kvalifikuotas teisininkas, švelniai tariant, nustebino. Tai, ką jis pasakė tuo metu, kada buvo priimtas pirmas sprendimas, buvo visiškai nesuderinama su Lietuvos teise. Pirmas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai yra jo kalbėjimas „mes“. Jis sako „mes negalime leisti“, „mes priimame sprendimą“, tai priminsiu, kad meras nedalyvauja šitų sprendimų priėmime. Jis yra savivaldybės tarybos vadovas. Vykdomoji valdžia ir suderinimas susirinkimų yra atliekamas su administracija. Meras šiuo atveju akivaizdžiai pademonstravo, kad jis lenda ne į savo daržą.
Kitas dalykas yra argumentas apie vadinamą politinį festivalį ir aiškinimas, kad nėra prieš ką protestuoti. Čia meras viršijo savo įgaliojimus. <...> Tai nėra savivaldybės prerogatyvoje spręsti ar tai yra apsimestinis dalykas ir ar yra dėl ko protestuoti. Žmonės sprendžia, ar jie turi dėl ko protestuoti, ar ne, žmonės sprendžia, kad jie nori išreikšti savo poziciją tam tikrais klausimais, ar ne. <...> Šita prasme argumentas iš tikrųjų geras yra tuo požiūriu, kad jis atskleidė tikrąją intenciją – kad nepatinka renginio turinys, kad nepatinka tai, kas jame bus daroma.
Pone Kerai, kas jums atrodo svarbiau – susirinkimų laisvė ar tvarkingai atliktas remontas? Tikriausiai, savivaldybė ir pati galėjo pasiūlyti kažkokių maršrutų, kur jau nebūtų tokie iššūkiai kilę?
P. Keras: Svarbiausia yra žmonių saugumas ir pačių akcijoje dalyvaujančių žmonių saugumas, nes jei šiandien 3000 žmonių minia judėdama į Laisvės alėją turėtų kas maždaug 100 metrų susispausti į 3 metrų pločio praėjimą, tai yra klasikinė grėsmė, atsirandanti miniai, patenkant į tam tikrą spūstį.
Be abejo, buvo minėta kalbant apie derinimą apie siūlomas trąsas, buvo pagrindiniai du kriterijai – pačių renginio dalyvių saugumas ir kad nebūtų sukeliama neproporcingų nepatogumų kitiems miesto gyventojams. <...> Mes atvirai laukiame kitų pasiūlymų iš šių eitynių organizatorių.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
