Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Rusijos rublis krito į istorines žemumas. Kaip Rusijos ekonomika išgyvena naująsias Vakarų sankcijas?
Sakyčiau, kad yra 3–4 pagrindiniai parametrai. Pirma, tai panika finansų rinkose, nes rublis šiandien nukrito 30 procentų. Tai atspindi ir visuomenės, ir rinkų paniką, ir neapibrėžtumą dėl karo ir ekonominės situacijos.
Antra – Rusijos atjungimas nuo SWIFT, kuris turėjo ir netiesioginio poveikio Rusijos ekonomikai per gyventojų paniką ir sprendimus išsitraukinėti pinigus iš bankų ir bankomatų. Na, ir bendras neapibrėžtumas, žmonių nepasitenkinimas, Rusijos centrinio banko sprendimai, kurie yra pakankamai skausmingi Rusijos piliečiams.
Šiandien Rusijos centrinis bankas pakėlė bazines palūkanas iki 20 procentų, tai įsivaizduokite, ką tai reiškia paprastai įmonei ar paprastam žmogui. Tu sumoki palūkanas bankui, kurios lygios 20 procentų plius banko marža. Tai yra kosmosas.
Kurios dabartinės sankcijos kerta skaudžiausiai paprastam Rusijos žmogui?
Šiuo metu paprastiem žmonėms yra skaudžiausia infliacija. Rublio kurso nukritimas reiškia labai paprastą dalyką – kad visos prekės, kurias Rusija importuoja, labai stipriai pabrangsta. Yra prognozių, kad infliacija per ateinančius keletą mėnesių Rusijoje gali siekti apie 60-70 procentų. Tai yra tie skaičiai, kurie prasilenkia su logika ir realybe.
Prieš keletą mėnesių Rusija gyrėsi, kad turi didžiulį rezervą – berods daugiau nei 600 milijardų dolerių. Ar su tuo rezervu jie gali ilgai išgyventi?
Techniškai taip, teisiškai ne. Jų rezervas yra 630 milijardų dolerių, bet šiuo metu apie 70 procentų to rezervo yra užšaldyta. Taip, likę pinigai yra centrinio banko disponacijoje, bet aš turiu įtarimą, kad teisiškai ir tuos pinigus panaudoti bus sunku.
Centrinis bankas gali daryti intervencijas į valiutų rinką, naudoti tą likusį rezervą, bet klausimas, ar vakarietiški bankai norės su ta rezervo dalimi turėti kažkokių reikalų, nes niekas nenori mokėti baudų.
Tas pats ir su Kinijos bankais. Techniškai ir teisiškai jie galėtų dirbti su tuo Rusijos rezervo likučiu, bet Kinijos bankai taip pat nėra kvaili. Niekas nenori gelbėti svetimos šalies ir dar mokėti už tai baudas. Šis klausimas labai pragmatiškas ir sakyčiau, kad Rusijos centriniam bankui bus pakankamai sunku daryti tas intervencijas. Pinigų yra, bet juos panaudoti pakankamai sudėtinga.
Visą laidą, kurioje dalyvavo ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
