Kompanijos tikslas yra mažinti aplinkos taršą plastiku, padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir priminti gyventojams, kad išskirtinė Vilniaus vandens kokybė nenusileidžia vandeniui buteliukuose, kuris 300 kartų brangesnis už vandenį iš čiaupo.
Vilnietis Algimantas bando atspėti, kuris vanduo bėga iš daugelio vilniečių čiaupo, o kuris yra iš buteliuko. Vyras sako, kad Vilniaus vanduo jam labai skanus ir jį dažniausiai geria iš čiaupo.
„Retai iš buteliuko, jeigu kur nors keliauju, tada ir nusiperku buteliuką, bet šiaip jau tai iš krano geriu šaltą“, – sako Algimantas.
Kuris vanduo yra Vilniaus, bandė atspėti ir miesto meras Remigijus Šimašius. Meras save vadina sostinės vandens iš čiaupo gerbėju.
Prie Vilniaus rotušės susirinkę „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“ iniciatyvos dalyviai ne tik ragavo skirtingą vandenį ir spėliojo, kuris yra Vilniaus, bet ir pasirašė specialų memorandumą. Juo dalyviai įsipareigoja kviesti apgyvendinimo, maitinimo įstaigas, sporto klubus ir verslo centrus siūlyti gyventojams ir miesto svečiams gerti Vilniaus vandenį iš čiaupo nemokamai.
Anot Vilniaus vandenų generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, Vilniaus vanduo yra unikalus, nes jis visas yra požeminis, praturtintas natriu, kaliu, magniu, neturi sąlyčio su aplinka ir dėl to jis niekuo nenusileidžia vandeniui iš buteliuko.
„Vilniuje turime 6 kartus vandens, negu mums jo reikia šiandieną, tačiau jis ir sąlyginai yra pigus labai. Kaip ir minėjau, 300 kartų jo kaina skiriasi negu vandens buteliuko, tai kam vartoti vandenį 300 kartų brangesnį, kai jo kokybė nenusileidžia niekuo vandeniui iš čiaupo?“ – sako M. Švaikauskas.
Prie iniciatyvos prisijungė ir vienas didžiausių amerikiečių viešbučių „Hilton“ tinklų. Lietuvoje veikiančio tinklo vadovas Tadas Evaltas sako, kad, pavyzdžiui, Amerikoje retai kur rasi geriamą vandenį iš čiaupo, o ir keliautojai dažnai išsigąsta, kai jiems siūloma atsigerti vandens iš čiaupo. Pasak vyro, ir Lietuvoje svečiai dažnai prašo vandens iš buteliuko.
„Susiduriam su iššūkiais, kad tenka tam tikrus svečius visą laiką maloninti vandeniu buteliukuose arba kitose tarose, bet džiaugiamės matydami, kad vis daugiau žmonių pasitiki, tiki, pabando, gal tie, kurie grįžta, kurie yra nuolatiniai klientai mūsų miesto, tai natūralu – jie randa puikų Vilniaus vandenį“, – sako T. Evaltas.
Dėl tokios iniciatyvos džiaugiasi ir vandenį ragaujanti gidė Alina.
„Turiu grupę iš Lenkijos ir tuoj jiems pasakysiu, kad tikrai nebijotų ir gertų vandenį iš čiaupo“, – sako Alina.
„Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė tvirtina: „Nelabai daug šalių ir miestų gali pasigirti, kad tiesiog iš čiaupo galima įsipilti vandens ir bus saugu, ir tikrai labai, labai mažai gali pasigirti, kad bus dar ir skanu, tai tikrai Vilnius čia turi tokį išskirtinumą, unikalumą ir mes tikrai turim apie tai pasakoti.“
Pilti vandenį iš krano ir tiekti jį maitinimo įstaigų lankytojams nemokamai akcijos dalyviai kviečia ir dėl plastiko vartojimo mažinimo.
Taip pat, siekiant padėti atsistoti ant kojų nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, nemokamą vandenį iš čiaupo savo klientams siūlantiems restoranams ir viešbučiams Vilniaus vandenys kompensuos iki 12 tūkstančių stiklinių vandens kiekio. Akcijos metu tikimasi, kad bus išdalinta mažiausiai 240 tūkstančių stiklinių vandens. Akcijos dalyviai sako, kad tokia iniciatyva padės žmonėms ir sutaupyti.
„Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė tvirtina: „Jeigu pirkti buteliuką vandens, net ir puse euro, sakykim, bet vis tiek, jeigu tu išgeri vandens po du litrus per dieną, tai per mėnesį, o net ir per metus galėtume suskaičiuoti, kiek tai yra.“
„Nenoriu nei kažkaip spausti, nei gėdinti kavinių ar restoranų, kurie, na, neįpila vandens iš čiaupo arba ten būtinai kokį nors agurką įmeta, kad galėtų paprašyti didesnės kainos už tai, bet, kita vertus, noriu labai padėkoti tiems restoranams ir toms kavinėms, kurios klientams tiesiog įpila vandens iš čiaupo, nes jis praktiškai nieko nekainuoja“, – sako R. Šimašius.
Tiesa, vilniečių nuomonės dėl vandens iš čiaupo išsiskiria, o ir kavinėse ar restoranuose už vandenį dažnai prašoma susimokėti.
„Ne, būna nemokamai. Geresnis restoranas tikrai atneš ir nepaskaičiuos“, – sako gyventojas.
„Šiaip vyras geria iš čiaupo namie. Šiaip Lietuvoj tikrai puikus vanduo“, – teigia gyventoja.
„Psichologinis kažkoks momentas, kai norisi užsisakyti būtent sau asmeninį buteliuką. Psichologiškai atrodo, kad jame bus švaresnis vanduo“, – tvirtina kitas.
„Vandens tyrimai“ vadovas Valdas Šimčikas teigia: „Fasuotas vanduo yra iš tų pačių sluoksnių, iš tų pačių gręžinių.“
Vandens tyrimus atliekančios įmonės vadovas Valdas Šimčikas sako, kad į laboratoriją vandenį atnešę žmonės dažniausiai skundžiasi, kad jame daug geležies ir jis kalkėtas. Tačiau, pasak vyro, geležis dažniausiai yra gero vandens požymis, nes jis yra iš nuo taršos apsaugotų giluminių sluoksnių, o kalkės arba kitaip kalcis ir magnis yra naudingi elementai, kurių su geriamuoju vandeniu galima gauti 15-20 procentų dienos normos.
„Kada žmonės geriamą vandenį suminkština, tai geria paprastą druską. Perka maišais ir išima kalcį, magnį ir ten įdeda nereikalingą natrį arba natrio chloridą, kuris naudojamas minkštinimui, ir tą geria, tai minkštintas vanduo yra techninis vanduo, o geriamas vanduo turi būti bent šiek tiek kietas“, – sako V. Šimčikas.
Pasak vandenį tiriančių specialistų, į laboratoriją iš visos Lietuvos atkeliaujančio vandens kokybė daugeliu atveju yra gera. Tiesa, Vilniaus rajone dėl didelio kiekio išgręžtų privačių šulinių yra padidėjęs nitratų ir nitritų kiekis, o Raseinių, Jurbarko, Vilkaviškio rajonuose tiriama, kodėl vandenyje atsirado arseno.
Vilniečiams specialistai turi pasakyti tik viena.
„Kartais žmonės bando, klausia, kokius man įdėti filtrus Vilniaus vandeniui, tai paprastai atsakymas būna, kad jį galima tik sugadinti, pataisyti nėra ką“, – teigia V. Šimčikas.
