Siūlo nesusidaryti vaizdo, kad vakcinacija apsaugos nuo visko: būtinos ir kitos priemonės laida „Dienos pjūvis“

Ekspertai pateikė Vyriausybei rekomendaciją revakcinuoti žmones praėjus pusmečiui po vakcinavimo nuo koronaviruso, pradedant prioritetinių grupių, kurios buvo skiepijamos pirmos, atstovais. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pirmiausia turėtume vakcinomis pasidalinti su šalimis, kuriose vakcinacijos situacija yra kritinė.

Apie tai Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“.

Pone Vyteni, ką PSO mokslininkai mano apie trečią vakcinos dozę?

Šiuo atveju reikia pasakyti, kad trečios vakcinos dozės tyrimai dabar vykdomi atskirose šalyse ir nėra bendro požiūrio. Kaupiami duomenys ir tie duomenys yra analizuojami. Dėl to PSO kol kas nepasisako dėl trečios dozės.

Bendras pasaulinis vaizdas rodo, kad mes esame labai toli nuo to, kad šalys pasiektų bent jau deramą procentinį vakcinuotų žmonių lygį visuomenėje. Kaip žinote ir Europos regione yra labai netolygiai pasiskirstę vakcinuotų žmonių skaičiai. Jeigu Europos Sąjunga dabar gali jau pasakyti, kad lyg ir pasiektas 70 procentų vakcinacijos lygis, tai tuo tarpu visame regione, kur yra 53 valstybės, toli gražu, nesiekia ir 56 procentų. Juolab, kad kai kur yra suleista tik viena dozė, nesulaukia antrosios.

PSO tikslas, valdant pandemiją regiono mastu ir atskiro regiono šalių grupių mastu kol kas lieka tas pats – kuo greičiau skatinti prieigą prie vakcinacijos, siekti, kad vakcinacijos tempai padidėtų ir kol kas nekalbėti apie trečią dozę, nes nėra užbaigti darbai su pirmąja doze arba su dviem dozėm.

Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, ar tai reiškia, kad mums nereikėtų skiepyti medikų, kurie buvo vakcinuoti metų pradžioje, ir laukti, kol pasiskiepys ta dalelė, kuri kol kas aktyviai nenori skiepytis?

Šiuo atveju sprendimas Lietuvoje yra Vyriausybės rankose.

O ką jūs patartumėte?

Šiuo atveju problemos yra dvi. Jeigu Lietuva turi pakankamai pajėgumų ir gali pradėti skiepyti tas grupes, kurios buvo paskiepytos anksčiausiai, Lietuva turi turėti tarptautinį įsipareigojimą padėti kitoms šalims, kurioms trūksta vakcinų, savo perteklinę dalį vakcinų siųsti į tas šalis kaip būtinąją humanitarinę pagalbą.

Pati Lietuva, net jei ir suskiepytų 100 procentų, negalės užtikrinti, kad virusas neatklystų iš kitos šalies ir nepasklistų tarp skiepytų žmonių. Kitaip sakant – pandemijos valdymas yra kolektyvinis, o PSO yra kolektyvinis organas, todėl ji sako, kad yra neatidėliotini būtini uždaviniai netgi tame pačiame Europos regione, kad būtų galima visas šalis motyvuoti, kad prisidėtų prie to, kad ir Armėnijai, Ukrainai, Kirgizijai ir taip toliau padėtų, nes priešingu atveju pavojus vis tiek lieka.

REKLAMA

Jeigu mes kol kas nesame pasiskiepiję trimis dozėmis, pas mus irgi plinta delta atmaina, ar tai reiškia, kad mums gali rudenį prireikti karantino?

Noriu pasakyti labai aiškiai. Jau 50 iš 53 Europos regiono valstybių vyrauja delta virusas. Visiškai akivaizdu, kad esant žemam vakcinacijos lygiui ir dalies visuomenės nusiteikimui nesiskiepyti ir nesilaikyti būtinųjų naujų darbo saugos taisyklių ir ignoruoti biosaugos priemones, turime tokį vaizdą, kada mirčių skaičiai per pastarąsias Europos regione išaugo jau 11 procentų.

Akivaizdu, kad rugsėjo pabaigoje arba spalį, esant palankesnėms viruso plitimui klimato atžvilgiu sąlygoms, gali būti protrūkiai. Tada šalys narės turės imtis karantininių priemonių, jeigu matys, kad kitaip neįmanoma suvaldyti.

Aš atskiriu visuotinius suvaržymus nuo lokalių karantinų įstaigose, miestuose ir taip toliau – čia yra du skirtingi dalykai. Karantino sąvoka plati, bet kiekvienu atveju ji gali būti taikoma labai tikslingai ir tai nereiškia, kad turi būti uždaryta visa šalis.

Ar tai reiškia, kad tam tikri ribojimai, griežtesnės karantino priemonės bus taikomos ir paskiepytiems žmonėms?

Šiuo atveju, apsaugos priemonių tikslingumas turi būti susijęs su epidemiologiniu konkretaus miesto, regiono, vietovės vaizdu ir portretu. Taip pat su tomis grupėmis, kurios gali labiausiai nukentėti ir kurias gali ištikti mirtis, sudėtingos komplikacijos ir netgi invalidumas. Tai akivaizdu, kad šiuo atveju Vyriausybei ir savivaldybėms iškyla didžiulis uždavinys visam tam tikslingai pasiruošti.

Kol kas mes negalime pasiųsti signalo, kad pasiskiepykime 90 procentų ir viskas bus gerai – nebus gerai. Ir paskiepytas, ir persirgęs žmogus gali būti viruso nešiotoju, jeigu aplinkoje viruso tankis yra didelis. Vadinasi, biosaugos priemonių taikymas yra tiesiog būtinas ir tai reikia dar kartą visuomenei pasakyti labai aiškiai, kad nesusidarytume klaidingo vaizdo, kad vakcinacija apsaugos nuo visko ir gyvensim laisvai. Kol kas – ne.

Ir vakcinacija, ir suvaržymai, ir galimi karantinai, ir biosaugos priemonės yra būtinos kompleksiškai pažabojant delta viruso bangą.

Visą laidą, kurioje dalyvavo ir onkoimunologas Marius Strioga, rasite straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
A
Alvydas
2021-09-04 16:52:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
2008 metų medicinos Nobelio premijos laureatas, prancūzų virusologas Lucas Montagnier teigia, kad koronaviruso mutacijas, kurių pasaulyje vis daugėja, sukelia pačios kovido vakcinos, sukurtos genų pagrindu. Jis atvirai sako, kad genetinės vakcinos yra medicininė ir mokslinė klaida.

Nobelio premija L. Montagnier buvo apdovanotas už ŽIV atradimą. Pasak mokslininko, vakcinos nesustabdo viruso, o elgiasi priešingai – „maitina virusą“, daro jį stipresnį ir leidžia jam mutuoti. Naujosios koronaviruso mutacijos skiepams bus dar atsparesnės ir žmonių sveikatai kels dar didesnį pavojų.

Pasak L. Montagnier, masinis skiepijimas yra didelė klaida: „Istorijos vadovėliai tai parodys, nes būtent vakcinacija sukelia viruso mutacijas. Vakcinos sukurti antikūnai verčia virusą ieškoti kitos išeities, kitaip sakant, mutuoti.“

Mokslininkas įsitikinęs, kad vakcinų sukurti antikūnai veikia kaip Trojos arklys ir leidžia patogenui įsiskverbti į ląsteles bei paaštrina imuninį atsaką. Paprastai, anot L. Montagnier, saugios vakcinos kūrimas trunka 2-4 metus, o ne šešis mėnesius, kaip dabar, todėl matome, kad paskui vakcinavimo kreivę driekiasi mirčių kreivė.

L. Montagnier atsisakė skiepytis nuo kovido ligos ir savo prancūzų kolegas įkalbinėjo „būti gydytojais, o ne avinais“. Jis pabrėžė, kad vakcinos turi ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių šalutinių poveikių.
Atsakyti
-1

D
Danutė ė
2021-09-04 19:03:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buvo rašyta, kad kažkokį mokslininką, kuris kalėjime sėdėjo, tik nerašė už ką , o prasidėjus pandemijai išleido. Panašu į tikrą tiesą.
Atsakyti
0

a
apie mutantus
2021-09-04 21:40:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rumble — We’re Being Set Up For ‘Escape Mutant Virus’
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų