Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos. Opozicija nesutinka visus iš bankų paimtus pinigus skirti kariuomenei, renka net parašus, kad dalis pinigų atitektų būsto paskolų turėtojams. O bankai neneigia svarstymų, kad mokesčių naštą gali tiesiog permesti klientams.
Per gerą pusmetį, kai ėmė kilti palūkanos, kiekvienas būsto paskolų turėtojas bankams atseikėjo papildomus šimtus ar net tūkstančius eurų. Kaip tai atsispindi bankų pelnų statistikoje, rodo skaičiai – pernai pelnas ūgtelėjo daugiau nei šimtu milijonų eurų. Šiemet, tikėtina, gali prisidėti dar pusė milijardo. Viskas – iš žmonių kišenių.
„Tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant. Kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina. (...) Tai jau yra šioks toks ir moralės klausimas“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Moralės klausimu premjerė vadina laikiną bankų solidarumo mokestį, kurį ketvirtadienį jau ėmėsi svarstyti Seimas. Finansų ministerija tikisi per trejus metus iš bankų surinkti 410 mln. eurų ir skirti juos kariuomenės reikmėms. Itin retas atvejis, bet konservatorių užmojį remia ir opozicinės jėgos.
„Būtų nusikalstama leisti uždirbti tokius didelius pelnus. (...) Toks įstatymas irgi daro spaudimą bankams peržiūrėti savo politiką, ar nereikia kelti palūkanas už terminuotus indėlius“, – kalba socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Didieji bankai jau kilstelėjo palūkanas už indėlius iki 2,5 proc., tačiau tai vis dar procentu mažiau už Euriborą, kurį paskolų turėtojai sumoka bankams. Būtent dėl to, kam skirti iš bankų paimtą viršpelnį, Seime virs didžiausios diskusijos. Opozicija pasišovė surinkti 50 tūkst. parašų, kad šimtai milijonų sugrįžtų paskolų gavėjams.
„Būtų grąžinta tiems žmonėms, kurie ir sunešė tas lėšas – žmonėms, turintiems būsto paskolas per GPM atskaitymus“, – kalba Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Tiesa, iki tikslo surinkti tiek parašų opozicijai dar toli.
„Politikai ir darė, kad tie pelnai didėtų – grynųjų pinigų ribojimas, atlyginimų pavedimas, konvertavimo mokesčiai, kuriuos nekontroliuojamai keliama, didinama. Tai reiktų ir susimokėti, iš kitos pusės“, – teigia valstietis Valius Ąžuolas.
Tačiau konservatoriai palaikymo nesulauks iš koalicijos partnerių.
„Pasirinko lengviausią būdą kaip koks reketininkas paimti ir atimti. Kodėl tik iš bankų? Todėl, kad žmonės bankų nemėgsta“,– teigia liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri papildomai šitiems rinkos žaidėjams uždedama“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos bankas nemano, kad klientams gresia dar didesni bankų mokesčiai.
„Neturėtų būti daromi tokie bankų sprendimai, kurie būtų nepalankūs vartotojams“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tačiau bankų asociacija atkerta, kad geriau žino patys bankai, jie ir spręs, kaip pasidengti iš dangaus nukritusio pelno praradimus.
„Valstybės institucijos negali žinoti bankų elgesio, nes jie patys individualiai sprendžia, kaip reaguoti į besikeičiančią teisinę aplinką šalyje“, – sako Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
„Visai neseniai dėl į dangų šovusių energetikos išteklių kainų buvo apmokestintas energetikos sektorius. Dabar kalbam apie bankų sektorių. Kalba apie teisybę-neteisybę, bet yra didžiulis persiskirstymas iš visuomenės į bankų pusę“, – kalba G. Šimkus.
„Jisai sugriaus Lietuvos investicinę aplinką, nes investuotojai negalės pasitikėti šia valstybe. Turim situaciją, kai papildomas bankų mokestis įvedamas skubos tvarka ir pažeidžiant Konstituciją jau antrą kartą per kelerius metus. Tai nebeprimena demokratinės valstybės procesų“, – tikina E. Čipkutė.
„Jei Seimas jam nepritars, man bus labai gaila, vadinasi, tiems patiems tikslams valstybė turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir mokesčių mokėtojai iš to pralaimės palūkanas“, – sako I. Šimonytė.
Per pirmą iš trijų balsavimų laikinam bankų solidarumo mokesčio projektui Seimas pritarė. Kitą savaitę pataisas parlamentas svarstys skubos tvarka.
