Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius.

REKLAMA

O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja. Dalis ekonomistų ragina trumpinti žmonėms nedarbo išmokas, o situaciją vadina „nesveika krize“, kuri dar ir pučia infliaciją, esą metų pabaigoje kainos gali kilti net aštuoniais procentais. Kiti tvirtina, kad netrukus kainos stabilizuosis ir nerimauti nėra ko.

Dar keletas mostų plaktukais – ir langai bei durys bus paruoštos kelionei už Atlanto. Šiauliuose įsikūrusi įmonė produkciją gamina išimtinai Amerikos rinkai. Darbuojasi čia 200 žmonių. Reikėtų dar vienos pamainos – 30-ies gamybos operatorių, tačiau šiauliečių nemasina net solidūs priedai tiesiog už parašą ant sutarties.

REKLAMA

„Siūlome priedus už rekomendacijas atvedant naujus darbuotojus, mokame po 1050 eurų vienkartinius priedus už tai. Naujiems darbuotojams, prisijungiantiems prie mūsų įmonės, turbūt bus naujovė Šiauliuose, taip pat mokame 1050 eurų priedą už tai, kad tik pasirašo sutartį dirbti pas mus įmonėje“, – sako „Intus“ vadovas Karolis Grigalius. 

Negelbsti nei didžiuliai plakatai su viliojančia informacija, nei lankstinukai – dirbti nėra kam.

„Sakyčiau, kol Užimtumo tarnyba skatins darbuotojus ieškotis darbo mokėdama dideles socialines išmokas, tol ta situacija labai nepagerės“, – teigia K. Grigalius. 

O vienoje didžiųjų tinklų maisto prekių parduotuvėje Vilniuje prekes kraunantis Genadijus nusiteikęs pakiliai, prekybos tinklas neranda daugiau kaip 300 darbuotojų, iš kurių 200 turėtų užimti tuščias kasininkų vietas. Nereikia stebėtis, jei prie kasų dabar tįsta eilės.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai įtempta situacija rinkoje, tokios situacijos nesame turėję labai ilgai“, – tikina „Iki“ atstovė Vaida Budrienė. 

Pasak įmonės atstovės, trūksta ir kasininkų, ir krovėjų, net ir administracijos darbuotojų.

„Nuo spalio pradžios pakėlėme visiems 5000 žmonių atlyginimus. Atlyginimai jau net nėra paskata ateiti“, – tęsia ji. 

Vien kasininkų didieji prekybos tinklai ieško iš viso pusės tūkstančio. Algos skelbimuose varijuoja nuo penkių iki devynių šimtų eurų „į rankas“, tačiau darbuotojai gauna ir priedus. Kai kurie tinklai masina ir nemokamais pietumis, sveikatos draudimu ar ieško kitų netradicinių sprendimų.

„Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio pataisos namais, kur nuo spalio pradžios dirba apie 15 moterų mūsų Panevėžio kulinarijos ceche“, – tęsia V. Budrienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų Lietuvoje dabar praktiškai tiek, kiek gyventojų Utenoje – 25 tūkstančiai. Tačiau verslas sako, kad ieško dar daugiau nei dvigubai tiek – 65 tūkstančių. Užtat bedarbių – net 212 tūkstančių. Bet dirbti jie nenori.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš esmės slopinamas ekonomikos augimo potencialas, Lietuvos ekonomika galėtų augti dar sparčiau ir nekiltų rizikų, susijusių su perkaitimu ekonomikos, jei dabartinius bedarbius pavyktų integruoti į darbo rinką“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Ir darbdaviai, ir dalis ekonomistų kaltina nedarbo išmokas. Jos gan solidžios. Pirmus tris mėnesius pašalpa viršija pusę buvusios algos, o iš viso bedarbiai jas gauna devynis mėnesius.

„Greta tų nedarbo išmokų labai dažnas veikia nelegaliai. Liaudiškai, „chaltūrina“. Ką reikėtų daryti – sumažinti nedarbo išmokų trukmę nuo 9 iki 6 mėnesių“, – aiškina ekonomistas Algirdas Bartkus. 

Tačiau Ingrida Šimonytė tai vadina iliuzija.

„Realybė yra visiškai kitokia. Iš 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 proc.“, – teigia ji. 

Ir premjerė, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė keisti nedarbo išmokų tvarkos neketina. Tačiau kaip užpildyti laisvas darbo vietas, kurių vien transporto sektoriuje yra kone 9 tūkstančiai, gamybos – septyni, aptarnavimo – beveik šeši tūkstančiai?

REKLAMA
REKLAMA

„Tos darbo vietos generuos pinigus į biudžetą. Iš tų pinigų bus dosniau finansuojamas švietimas, socialinės paslaugos, kitos paslaugos. Jeigu mes norim, kad viešasis sektorius gautų daugiau pinigų ir teiktų geresnes paslaugas, mes sakom – sudarykit mums galimybę, kad galėtume surasti darbuotojų“, – kalba darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Atsakymo valdantieji neturi. Sako, imsis dar vienos reformos – Užimtumo tarnybos pertvarkos.

„Tų sprendimų ieškom“, – tikina I. Šimonytė. 

Darbdaviai pageidauja bent jau palengvinti sąlygas įdarbinti užsieniečius, jei jau savi dirbti nenori.

„Labai neįprasta krizė, kokios nematėme bent kelis pastaruosius dešimtmečius, o daugelis apskritai nėra tokios krizės matę – kai pasiūla nepakankama, kad patenkintų esamą paklausą. Pirmas rezultatas yra gerokai didesnė infliacija nei esame įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį“, – sako N. Mačiulis. 

Jau dabar kainų šuolis perkopė penkis procentus. Dalis ekspertų mano, kad tai ne pabaiga. Darbo jėgos trūkumas, kylančios naftos, dujų kainos esą gali išauginti ir paslaugų bei maisto produktų kainas, tačiau kyla ir atlyginimai. Visas šis kokteilis metų pabaigoje infliaciją esą gali išpūsti ir iki aštuonių procentų. Tiesa, ekonomistas Algirdas Bartkus aiškina, kad pokarantininė ekonomika tiesiog patyrė per greitą ciklą ir į krizę tai nepanašu.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl konkurencijos, esančios tarp įvairiausių ūkio subjektų, vėliau jos vėl stabilizuosis. Kol kas pavojaus varpais skalambyti tikrai nereikėtų. (…) Jeigu ir bus 8 proc., reikia žinoti, kad ateities laikotarpiais kainos bus stabilios“, – aiškina A. Bartkus. 

Atlyginimai šiemet vidutiniškai didėjo daugiau kaip 10 procentų.

egzistuojantis už 700 į mėn.
egzistuojantis už 700 į mėn.
VERSLININKAI mokėkit normalias algas ir bus darbuotojų.siūlot nuo 500 šimtų į rankas seimūnas kanceliarinių gauna už nieką 1200,dabar gal ir daugiau nes vidutinė pakilo o PATYS aR BANDĖT UŽ 500 PRAGYVENT NORS SAVAITE
Tie,kas moka atlyginimus ir geros darbo salygos,darbuotoju nestokoja,pastebekit,tie kurie neranda,kokie is tikro atlyginimsi
Bl kai paskaitai tai atrodo ne darbdaviai o heradariai dedes. Tik stai sitie visi rastai ir realybe labai skiriasi.kasininke uz 500-900 tai faktas kad daugiau 500 ir negausi.ten uz atejima tipo duoda 1050 eur tai irgi mazai tikėtina,turbut liepia pasirašyti kad atidirbs du metus be teises iseiti(garantuoju).tad labai jau cia saldziai raso bet tai mieko bendro meturi su realybe
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų