Feministės ir lyčių lygybės aktyvistės šį laikotarpį, kai nužudyta daug moterų, vadina femicidu, neva Lietuvoje prasidėjo masinis moterų naikinimas.
Alytuje prieš keletą dienų sūnus nužudė motiną. O vėliau nusižudė pats. Anot į nelaimės vietą atvažiavusių giminaičių, negyvus žmoną ir sūnų rado namo iš darbo grįžęs vyras, žinomas odontologas.
„Didesnės nelaimės negali būti“, – po nelaimės kalbėjo nužudytos moters pusbrolis.
Policijos duomenimis, motiną nužudęs sūnus galėjo sirgti psichine liga.
Ir tai tik vienas iš mirtimi pasibaigusių savaitgalio konfliktų. Skuodo rajone vyras medžiokliniu šautuvu nušovė savo žmoną, nors neseniai gavo smurto orderį. Tauragėje vyras nušovė žmoną ir nusišovė pats, našlaičiais palikdamas tris vaikus.
Beda pirštu į medikus
Policijos pareigūnai stebi, kad neretai žudyti pradeda psichinę negalią turintys žmonės.
Pernai šalyje buvo nužudyta 70 žmonių, tai yra 3 nužudymais mažiau nei užpernai. Šiemet policija per pirmą pusmetį registravo 34 nužudymus. Tai – vienu nužudymu daugiau, nei pernai tokiu pat metu. Vis dėlto, kiek žmones nužudžiusių asmenų sirgo psichine liga, policija duomenų neturi.
„Reikia specifinių algoritmų, kaip turėtume tvarkytis su žmonėmis, kurie smurtauja savo artimoje aplinkoje ir yra požymių, kad jie tai daro ne dėl nusikalstamų kėslų, o dėl sveikatos sutrikimų“, – pabrėžė policijos departamento atstovas Mindaugas Akelaitis.
Policija sako, kad sulaukia nemažai kritikos iš visuomenės, kai psichinę negalią turintis žmogus ką nors nužudo. Esą tam pareigūnai galėjo užkirsti kelią jį sulaikydami.
„Kai asmuo dėl psichikos sutrikimų kelia grėsmę aplinkiniams, yra taikomas priverstinis gydymas, bet tą klausimą sprendžia medikai. Ir ligonius turi gydyti medikai, ne policininkai“, – tikino M. Akelaitis.
Tačiau sulaikyti psichinę negalią turintį žmogų kol jis ko nors nenužudė – beveik neįmanoma. Pareigūnas papasakojo, su kokia kasdienybe jie susiduria – namuose smurtauja psichinę negalią turintis asmuo, pareigūnai jį su greitąja palydi iki ligoninės. O tas pats, grėsmę kėlęs asmuo, po kelių dienų vėl grįžta namo, nes jo psichinė sveikata galimai pasitaisė.
„Priverstinis hospitalizavimas įmanomas iki trijų darbo dienų. Ir, jeigu reikia, gydymo įstaiga kreipiasi į teismą, teismas skiria priverstinio hospitalizavimo pratęsimą“, – paaiškino ministerijos atstovė Marija Oleškevičienė.
Kitaip tariant, jei gydytojams pasirodo, kad psichinę negalią turintis žmogus, anksčiau kėlęs grėsmę namiškiams, per tris dienas pasitaisė – jis lengvai gali keliauti namo. Pareigūnai jo negali nei nubausti, nei įkalinti ar kitaip izoliuoti.
„Kas mus labiausiai stebina – iš ten girdime tokių pasakymų, kad jei žmogus nesutinka gydytis savanoriškai, tai tokiu atveju jį paleidžia“, – teigė M. Akelaitis.
„Gydymas apskritai, pagal įstatymus, yra tik su asmens sutikimu ir noru“, – tvirtino M. Oleškevičienė.
Valdininkai tikina, kad psichiatrinė ligoninė yra tik kraštutinis, paskutinis sprendimas, tinkantis tik labai mažam procentui grėsmę keliančių asmenų. Esą iki to yra aibė priemonių, pradedant nuo integracijos į visuomenę.
Psichiatrinėje ligoninėje atsiduria tik tie žmonės, kurie jau padarė nusikaltimą ar ką nors nužudė. Pernai apskritai už bet kokį nusikaltimą nuteista arti 15 tūkstančių žmonių. Iš jų 190 atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje.
„Yra dvi pusės: žmogaus teisė ir pavojus. Tad atrasti balansą įstatymais kiekvienam gyvenimo atvejui – labai sunku“, – pridėjo M. Oleškevičienė.
Tikina, kad vykdomas femicidas
Visgi lyčių lygybės ekspertė sako, kad psichinė negalia yra neesminė smurto prieš moteris priežastis. Ji teigia, kad Lietuvoje vykdomas femicidas. Ši sąvoka reiškia, kad kažkas naikina moteris vien dėl to, kad jos yra moterys.
„Įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai daugiau būna išimtis, nes pagrindinė smurto priežastis artimoje aplinkoje yra įvairūs lyčių stereotipai. Pagal nužudymų artimoje aplinkoje skaičių, arba femicido skaičių, mes esame pirmaujantys Europoje. Lietuvoje moterims yra saugiau gatvėje ir viešose vietose. Nesaugiausia vieta moterims Lietuvoje vis dar lieka jų namai“, – teigė Rugilė Butkevičiūtė.
Pernai nužudyti 46 vyrai ir 26 moterys. 82 proc. šių nužudymų yra buitiniai nusikaltimai, daugiau nei pusė nužudytų žmonių yra artimoje aplinkoje.
„Objektyviai statistika nerodo, kad nužudymų skaičių galima įvardinti kaip femicidą. Kadangi tai nėra nusikaltimai vien nukreipti prieš moteris. Nužudyta pakankamai didelis kiekis vyrų“, – pabrėžė M. Akelaitis.
Šiemet situacija panaši – nužudyta 19 vyrų ir 8 moterys.
Lyčių lygybės specialistė sako, neva Lietuvai ratifikavus Stambulo konvenciją moterims taptų saugiau namuose, esą žmonės ir internete pradėtų mažiau tyčiotis iš moterų ir propaguoti smurtą.
Remiantis išduotais smurto orderiais dėl konfliktų šeimose – 80 proc. aukų yra moterys.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
